Nauji mokslo metai – tarp ugdymo naujovių ir energijos brangymečio

Asmeninė nuotr.
Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė džiaugiasi švietimo naujovėmis, tačiau neslepia nerimo dėl mokyklų biudžetui nepakeliamų energijos kainų.
Šią savaitę prasidedantys nauji mokslo metai žada daug ugdymo naujovių, tačiau nemažiau ir iššūkių. Drastiškai brangstant elektrai, kurui ir degalams, kol kas neaišku, iš kur reikės paimti lėšų kelis kartus išaugusiems mokyklų išlaikymo kaštams. Ar mokiniams neteks sėdėti šaltose, menkai apšviestose klasėse? Kai kurių mokyklų direktoriai svarsto žiemą pereiti į nuotolinį mokymą. Juolab, kad panaikinus jungtines klases ir klases, kuriose mažiau nei aštuoni mokiniai, didesnėms ugdymo įstaigoms ir pabrangus degalams, dar labiau išaugs ir mokinių pavėžėjimo kaštai.

Apie naujųjų mokslo metų teigiamus pokyčius ir iššūkius kalbamės su Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckiene.

Sumažėjo ir klasių, ir mokinių

– Lietuva, o ypač jos regionai negali pasigirti demografine situacija. Kaip ir prieš kiekvienų mokslo metų pradžią tenka kalbėti apie mokinių ir klasių komplektų mažėjimą. Ar labai „nukraujavome“?

– Šiemet rajone sumažėjo dviem klasių komplektais ir 67 mokiniais. Tai mažiausias sumažėjimas per pastaruosius kelerius metus. Anksčiau prarasdavome po šimtą ir daugiau mokinių.

Šiais mokslo metais bus 193 klasių komplektai. Juose mokysis 3155 mokiniai. Pernai buvo 195 klasių komplektai ir 3222 mokiniai.

Mokinių mažėjo daugelyje rajono mokyklų. Tik Tytuvėnų gimnazijoje jų padaugėjo 36. Įsteigti trys papildomi klasių komplektai. Kelmės „Kražantės“ progimnazijoje padaugėjo 39 mokiniais. Įsteigti du papildomi klasių komlektai.

Dėl nedidelio mokinių skaičiaus Liolių pagrindinė mokykla prijungta prie „Kražantės“ progimnazijos ir tapo jos skyriumi. Šedbarų pradinė mokykla – daugiafunkcis centras prijungtas prie Tytuvėnų gimnazijos. Pradinukai mokysis Tytuvėnuose. Šedbaruose liko tik darželio grupės.

– Kaip pavyko įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalavimą dėl jungtinių klasių panaikinimo?

– Penktosiose – aštuntosiose klasėse nebeliko jungtinių klasių. Pradinėse klasėse tokios klasės dar leidžiamos. Rajone jų beliko septynios. Trys iš jų – specialiojoje mokykloje.

Dėl mokyklų tinklo optimalaus sutvarkymo, kai neliko nei per mažų, nei per didelių klasių, rajonas pelnė papildomų balų ir viliamės mokyklų tinklo stiprinimui gauti apie 100 tūkstančių eurų papildomų lėšų. Jos savivaldybei labai praverstų, nes pernai nepakako lėšų mokytojų išeitinėms kompensacijoms. Reikės papildomų lėšų kalbų mokymo stiprinimui, gabių mokinių skatinimo ir pagalbos programoms.

Pinigus turėtume gauti spalio mėnesį, o iki gruodžio 31-osios privalėtume juos panaudoti.

Mokytojai „migruoja“ per kelis rajonus

– Viešojoje erdvėje godojama, jog Lietuvos mokykloms trūksta apie šešių šimtų mokytojų. Ar Kelmė susiduria su šia problema?

– Susiduriame, bet išsprendžiame. Šiuo metu rajono mokykloms ir Profesinio rengimo centrui trūksta tik anglų kalbos mokytojų. Jų poreikis didesnis, nes klasės skaidomos į grupes, susidaro daugiau valandų. Prieš kurį laiką dar trūko ir pradinių klasių mokytojų. Bet mokykloms jau pavyko rasti specialistus.

Galbūt trūktų ir daugiau pedagogų, bet mums labai gelbsti šiauliečiai, tauragiškiai, raseiniškiai. Kaimyninių rajonų mokytojai atvyksta dirbti į mūsų rajono mokyklas. Į kaimyninius rajonus „migruoja“ ir Kelmės rajono mokytojai, kuriems nesusidaro norimas krūvis pamokų mūsų mokyklose.

Rajonuose trūksta ne tik mokytojų, bet ir kitų specialistų. Pavyzdžiui, konkursą Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto, atsakingo už paveldosaugą, turizmą ir tarptautinius ryšius, skelbėme net keturis kartus. Pirmus du kartus dokumentų nepateikė nė vienas pretendentas, trečią kartą konkurse panorę dalyvauti žmonės neatitiko reikalavimų. Tik ketvirtą kartą paskelbus konkursas įvyko. Specialistė jau dirba skyriuje.

Planai – ambicingi. O galimybės?

– Švietimo, mokslo ir sporto ministrė akcentuoja mokymo kokybės gerinimo ir profesinio orientavimo svarbą. Kokiu būdu to sieks Kelmės rajono ugdymo įstaigos?

– Savivaldybė dalyvauja trijuose projektuose. Pateikėme visus reikiamus dokumentus Tūkstantmečio mokyklos, į kurią įsijungė Kelmės J. Graičiūno, Tytuvėnų, Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazijos ir „Kražantės progimnazija, programai. Rajonas pateko į antrąjį šios programos įgyvendinimo etapą. Startuosime spalio mėnesį.

Pagerinti profesinio orientavimo rezultatus tikimės Švietimo pagalbos tarnyboje įsteigę beveik tris karjeros planavimo specialistų etatus, kurie šiuo klausimu padės rajono mokykloms.

Dar viena naujovė – mokyklų valgyklose mokiniai neatsiskaitinės grynaisiais pinigais. Į jų elektroninį mokinio pažymėjimą bus integruota reikiama pinigų suma, kuria bus atsiskaitoma už maistą.

– Ugdymo procesą kooreguoja ir ukrainiečių vaikai, kurių rajone – kelios dešimtys. Gali būti, kad jų ir padaugės...

– Kol kas ukrainiečių vaikų skaičius išlieka panašus kaip ir praėjusiais mokslo metais. Tikslūs duomenys paaiškės rugsėjo pradžioje. Kai kurios šeimos išvyksta, atvyksta naujų. Didesnių problemų dėl jų ugdymo nekyla. Mokytojai su jais bendrauja angliškai arba rusiškai. Vasarą 20 vaikų mokėsi lietuvių kalbos J. Graičiūno gimnazijoje.

Kai kurie mokytojai parsisiųsdina net ukrainietiškus vadovėlius. Dalis rajone gyvenančių ukrainiečių vaikų tęsia mokslus nuotoliniu būdu savo mokyklose Ukrainoje.

Bet prognozuojama, kad žiemą ukrainiečių mokinių gali padaugėti. Mat, iš sugriautų miestų žmonės trauks ten, kur galės gauti šiltą prieglobstį.

Energijos brangymetis skaudžiai smogs ir ugdymo procesui

– Bet vargu ar pačios Lietuvos mokyklos gyvens šviesiai ir šiltai, kai laukia toks elektros energijos ir šilumos kainų šuolis.

– Nerimo daug. Jeigu Vyriausybė nepriims sprendimų ir neskirs papildomų lėšų, neišsiversime. Didesnei ugdymo įstaigai apšildyti per dieną reikia pusės tonos granulių. O jų tona, kainavusi apie 170 eurų, dabar kainuoja per tūkstantį. Kelis kartus pabrango ir kitos kuro rūšys.

Mokyklose suvartojama daug elektros energijos. Apšvietimas, kompiuteriai, įvairi kita aparatūra. Elektra irgi labai pabrango. Šildymo ir elektros kainos – bus didžiausias šių mokslo metų iššūkis.

Kai kurių mokyklų vadovai kalba apie mokymą nuotoliniu būdu. Kol kas nežinau, ką jiems atsakyti.

Išlaidas didins ir mokinių pavėžėjimas. Ir todėl, kad beveik dvigubai pabrango degalai, ir todėl, kad, panaikinus jungtines klases bei klases, kuriose mokosi mažiau negu aštuoni mokiniai, iš kaimų į didžiąsias gimnazijas teks atsivežti daugiau mokinių. Nors ir iki šiol į ugdymo įstaigas važinėdavo 48 procentai visų rajono mokinių. Dabar važinės dar daugiau.

Savivaldybė ketina pirkti ir vieną papildomą autobusą. Mat, geltonųjų autobusėlių programa jau baigėsi. Ministerija jų nebeskiria. Taigi, vėl papildomos išlaidos ne tik pirkiniui, bet ir jo eksploatacijai. Rajono teritorija – labai didelė. Autobusėliai per mėnesį nuvažiuoja labai daug kilometrų.

Privalėsime kaip nors išgyventi. Mokyklų vadovus ir mokytojus kviečiu atvirai komunikuoti, siūlyti savo idėjas. Gal būt susitelkus bus lengviau išgyventi sunkmetį.

Susijusios naujienos