Nauji iššūkiai naujai Akmenės seniūnei

Vytauto RUŠKIO nuotr.
Ak­me­nės mies­to se­niū­nė Lau­ra Ul­mie­nė: "Jau pa­ju­tau su ma­ni­mi bend­ra­vu­sių žmo­nių lū­kes­čius – at­si­da­vi­mo šiam kraš­tui ir daug dar­bo".
Ak­me­nės mies­to, ku­ris 2020-ai­siais pa­skelb­tas ma­žą­ja kul­tū­ros sos­ti­ne, se­niū­ne ke­lias sa­vai­tes dir­ba Lau­ra Ul­mie­nė. Bu­vu­si sta­tu­ti­nė pa­rei­gū­nė va­di­na iš­šū­kiu gau­tas se­niū­nės pa­rei­gas.

Kitą mėnesį 40 me­tų minėsianti L. Ul­mie­nė dar­bo biog­ra­fi­ją 2002 me­tais pra­dė­jo Šiau­lių mies­to ant­ra­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te jau­nes­nią­ja ins­pek­to­re.

Po me­tų bai­gė ba­ka­lau­ro stu­di­jas Vil­niaus My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te, tę­sė kar­je­rą po­li­ci­jo­je, at­lik­da­ma iki­teis­mi­nius ty­ri­mus.

2008-ųjų va­sa­rą priim­ta į Klai­pė­dos po­li­ci­ją ty­rė­ja.

Tais pa­čiais me­tais pa­kei­tė dar vie­ną dar­bo­vie­tę – ta­po Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų, dis­lo­kuo­tų Klai­pė­do­je, Il­ga­lai­kio pla­na­vi­mo ir in­teg­ra­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­te. Vie­na iš veik­los sri­čių bu­vo rū­pin­tis pa­jė­gų in­teg­ra­ci­jos į NA­TO klau­si­mais.

Po me­tų ta­po Ad­mi­nist­ra­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ke, dir­bo ket­ve­rius me­tus.

Taip pat ket­ve­rius me­tus tru­ko dar­bas nuo 2013-ųjų su­grį­žus į po­li­ci­ją Klai­pė­do­je, ti­riant eko­no­mi­nius nu­si­kal­ti­mus, su­si­ju­sius su bu­hal­te­ri­ne veik­la, fi­nan­sų tvar­ky­mu.

2017 me­tų ru­de­nį įsi­dar­bi­no Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės ir per­so­na­lo sky­riu­je.

Po me­tų ta­po ša­lies Užim­tu­mo tar­ny­bos klien­tų ap­tar­na­vi­mo de­par­ta­men­to Ak­me­nės sky­riaus vy­riau­sią­ja spe­cia­lis­te ir dir­bo iki su­grį­ži­mo į sa­vi­val­dą.

"Vi­sa­da ži­no­jau ir kiek bu­vo ga­li­my­bių, kiek tu­rė­jau ge­bė­ji­mų – sten­giau­si da­ry­ti kar­je­rą, – in­ter­viu "Šiau­lių kraš­tui" pa­brė­žė nau­jo­ji se­niū­nė. – Kai at­si­ra­do lais­va se­niū­no vie­ta, ap­si­spren­džiau. No­riu to­kį dar­bą dirb­ti. Yra ri­zi­kin­ga, ta­čiau ėmiau­si rim­to iš­šū­kio".

– Vi­sas ma­no pro­fe­si­nis gy­ve­ni­mas pa­rem­tas bend­ra­vi­mu su žmo­nė­mis be­tar­piš­kai. To trū­ko įsi­dar­bi­nus sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės ir per­so­na­lo sky­riu­je. Trū­ko tie­sio­gi­nio pro­ble­mų spren­di­mo žmo­nėms, o te­ko dau­giau dar­bo su do­ku­men­tais, – re­dak­ci­jai sa­kė se­niū­nė.

– Ko­dėl at­si­sa­kė­te sta­tu­ti­nio pa­rei­gū­no duo­nos?

– Ga­liu at­sa­ky­ti rek­la­mos sa­ki­niu: "Ir nu­ti­ko gy­ve­ni­mas". Pa­kei­tė­me gy­ve­ni­mo vie­tą iš Klai­pė­dos į Ak­me­nę, iš kur ki­lęs ma­no vy­ras, kai išė­jau vai­ko au­gi­ni­mo ato­sto­gų. Na­tū­ra­lu, kad nau­jo­je vie­to­je pra­dė­jau ieš­ko­ti dar­bo pa­gal pro­fe­si­nę pa­tir­tį. Man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad nė­ra lais­vų dar­bo vie­tų. Nė­ra tai nė­ra, o mo­kes­čius rei­kia mo­kė­ti kiek­vie­ną mė­ne­sį. In­ten­sy­viai ieš­ko­jau, kur sa­ve rea­li­zuo­ti. Pa­si­tai­kė įženg­ti į sa­vi­val­dą, nes ra­dau skel­bi­mą dėl ieš­ko­mo spe­cia­lis­to.

– Ak­me­nės se­niū­ną rin­ku­si kon­kur­so ko­mi­si­ja pa­tei­kė klau­si­mą: "Kuo Ak­me­nės mies­tui bus ypa­tin­gi 2020 me­tai".

– La­bai ge­rai at­si­me­nu. Dėl stre­so už­si­blo­ka­vau. Neat­sa­kiau. Bet juk su­ži­no­ti yra ge­riau vė­liau, ne­gu nie­ka­da. Taip, Ak­me­nė pa­skelb­ta ma­žą­ja kul­tū­ros sos­ti­ne.

– Ką dėl jos pa­da­ry­si­te?

– Jei at­vi­rai, da­bar neat­sa­ky­siu. Lau­kia di­de­li dar­bai, ku­rie nė­ra vien se­niū­nės, o ko­lek­ty­vi­nės pa­stan­gos.

– Ar ti­ki­tės, kad kul­tū­ros gy­ve­ni­mas Ak­me­nė­je ki­tą­met bus ypa­tin­ges­nis?

– Bet ko­kiu at­ve­ju tam su­da­ry­ta ga­li­my­bė. Ne tik mies­te­liui, bet ir vi­sam ra­jo­nui. Jau da­bar rei­kia daug dirb­ti. Ma­žų ma­žiau­siai bent dėl ra­jo­no įvaiz­džio, rek­la­mos ir vie­ti­nių gy­ven­to­jų pa­si­ten­ki­ni­mo tuo lau­kian­čiu gy­ve­ni­mu. Su gy­ven­to­jų bend­ruo­me­nės at­sto­vais, ku­rie reiš­kė ini­cia­ty­vą gau­ti kultūros sos­ti­nės sta­tu­są, tu­ri­me pa­si­rink­ti kryp­tį. Vis dėl­to su tuo su­si­ju­si veik­la yra tik prio­ri­te­tas, o vi­si ki­ti rei­ka­lai taip pat svar­būs. Rei­kės la­vi­ruo­ti.

– Ką pa­ju­to­te nau­jo dar­bo pra­džio­je?

– Pa­na­šu kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je – so­cia­liai rim­tų gru­pių bui­ties ir ki­ti gy­ve­ni­miš­ki klau­si­mai. Pa­čio­mis pir­mo­mis dar­bo die­no­mis pa­ju­tau lyg ne­si­bai­gian­čią vers­mę to­kių in­te­re­san­tų. Kiek­vie­nas atei­na su lū­kes­čiais, pa­gei­da­vi­mais, pre­ten­zi­jo­mis. Nes kur dau­giau ei­ti, jei ar­ti­miau­sias yra se­niū­nas, iš ku­rio ga­li ti­kė­tis pa­gal­bos. Dėl to se­niū­ni­ja yra pir­mo­sios du­rys, į ku­rias de­ra bels­tis.

Komentarai

kike    Ant, 2019-11-26 / 13:59
Manau Akmenei nepasisekė su seniūnu. Ūkiškus klausimus geriau sprendžia vyrai. Net nemalonu eiti pas seniūną jei tai moteris. Dar vienas pastebėjimas, pakeista daug darboviečių. Ir, paskaičius interviu, tokį trumpą, nusvyra rankos. Duok Dieve, kad aš klystu.
Svečias    Ant, 2019-11-26 / 15:11

In reply to by kike

Saunu,jog vaira perima moteris,jos ukiskesnes.O kad pakeista daug darboveciu tai tik pliusas,žmogus komunikabilus.O pavyduoliams tulzim spjaudytis savo kiemuose,o seniunei dideles sekmes.
tata    Ant, 2019-11-26 / 19:15
iš straipsnio nieko gero apie seniūnę negalėčiau pasakyti. Nu gal dirbti seniūne jai gerai seksis, gal nuo pusė kadsencijos nepabėgs.
Argi    Tre, 2019-11-27 / 08:49
Jeigu dirbi, tai Teises skyrius ir yra ta vieta, kur reikalingas betarpiskas bendravimas su zmonemis. Tiesioginis problemu sprendimas butinas zmonems, pakliuvusiems i teisines situacijas. Keistas atsakymas
jooo    Tre, 2020-01-01 / 13:36
Ėjimas iš posto postą vadinamas karjeros siekimu? keista...........

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.