Naujausios
MUMS RAŠO
Ledai pajudėjo
Kartu su Vasario 16-osios šventiniais sveikinimais ir palinkėjimais dažnai išgirsdavau klausimą: „Kaip jums ten sekasi kariauti su rajono valdžia dėl J. Paukštelio paminklo teritorijos?“ Žinoma, pasidžiaugdavau, kad visi “karai“ baigėsi abipusiu supratimu ir sutarimu, ir klausiantieji, taip pat ne mažiau tuo pasidžiaugdami, mesteldavo: “Tiek “parako“ išeikvota dėl tokio, rodos, paprasto klausimo...“
Susimąsčiau dėl „parako“ ir dėl laiko ir priėjau prie labai paprastos išvados: mūsų “karai“ dažniausiai kyla dėl nesusikalbėjimo, kai dėl laiko stokos (paskui jo trigubai išeikvojame pasiaiškinimams) ar kitų priežasčių (ieškant jų visada rasis) nebegirdime vieni kitų.
Gal tai mūsų krašto problemų sprendimo „nacionaliniai skirtumai“? Kaimynai dėl kokios tvoros pirma apsirėkauja, išsikeikia, naktim nemiega, o paskum ima ir pagalvoja: palauk, ką jis ten sakė apie tą tvorą, gal galim tartis? Pasiklauso vienas kito ir sutaria, ir žiūrėk, jau ir ranką vienas kitam paspaudžia...
Kažkiek panašumo buvo ir mūsų beveik metus užsitęsusiose derybose, kol išsiaiškinom, ko mes linkuviai, norime ir kokie rajono valdžios argumentai tuos norus atmesti ar patenkinti. Rezultatas (tegyvuoja blaivus protas ir išmintis!): paminklui vieta bus ten, kur Linkuvos miesto istorijos suformuota jos širdis — sakralinėje kultūrinėje teritorijoje. Juk ne veltui paminkle bus įrašyti žodžiai: „Čia mūsų namai.“ (Beje, šmaikštūs liežuviai sako: “Viską lėmė artėjantys savivaldybių rinkimai...“ Gal dar tada apie rinkimus nebuvo galvota, o jeigu ir taip, — tegyvuoja rinkimai, jei renkamieji ne tik žadėtus, bet ir nežadėtus darbus imasi įgyvendinti. Žinoma tai tik juokaujant...)
Didysis džiaugsmas yra tas, kad šią kultūrinę akciją nuoširdžiai remia aukomis ir vietiniai miesto bei apylinkės gyventojai, ir net tie, kurie gyvena jau kitur, bet Linkuvą tebelaiko savo gimtaisiais namais, kuriems tebėra svarbu, kad miestas nenustotų savitos kultūros, kad įgautų naują gyvenimo pagreitį, neprarasdamas savo autentiško veido, išreiškiančio istoriją ir tradiciją.
Ilgokas sąrašas būtų norint išvardyti visus linkuvius, aukojusius paminklui didesnes ar mažesnes sumas (nuo 2000 litų iki 1,10 lito). Tai yra Linkuvos mokytojų, gydytojų, LX laidos abiturientų, paprastų miestelėnų, verslininkų, valstybės tarnautojų, net pensininkų pinigėliai, kurių kiekvienas centas bus panaudotas paminklo pastatyti ir teritorijai sutvarkyti.
Visų aukojusiųjų sąrašai (šiek tiek ženkliau įnešusių — ir biografiniai duomenys) bus saugomi Linkuvos etnoekspozicijos fonduose kaip konkretus dokumentas apie miesto žmonių pastangas kurti savą kultūrą, kad jų vaikai ir vaikaičiai galėtų didžiuotis tėvų ir senelių NAMAIS.
Žinoma, dar tų pinigėlių nėra tiek, kiek reikėtų, bet tikimės, kad prijaučiantys tėviškėnai dar parems jei ne pinigais, tai technika ar talkomis. Todėl skelbiu mūsų „Žiemgalos linkuvių“ klubo sąskaitą Pakruojo ūkininkų kredito unija, LT 045011900014000861. Klubo kodas 300078190. Nurodant įnašo paskirtį — paminklo rašytojui J. Paukšteliui statybai.
Darbai yra prasidėję. Nors į iniciatyvinę grupę buvo pakviesti Linkuvos bendruomenės bei kitų klubų atstovai, bet pagrindinė rūpesčių našta atiteko „Žiemgalos linkuvių“ klubui. Vienas šio klubo narių buvo išrinktas atstovu, kuris organizuos paminklo ir teritorijos sutvarkymo projektų rengimą, rūpinsis jo įgyvendinimo eiga. Taigi turime rūpesčių, turime ir geranoriškų savo krašto žmonių paramą. Tikimės, jei nesutrukdys miesto požeminių komunikacijų statybos darbai, paminklo šventinimo iškilmių sulaukti šį pavasarį.
INICIATORĖ: Linkuvė šviesuolė, mokytoja Stanislava Lovčikaitė iškėlė iniciatyvą pastatyti paminklą kraštiečiui rašytojui Juozui Paukšteliui.
Redakcijos archyvo nuotr.