Naujausios
Kuršėnuose pristatyti leidiniai
Kuršėnų kultūros centre pristatyti praėjusių metų leidiniai, kurių leidybą iš dalies finansavo Šiaulių rajono savivaldybė. Leidinių autoriai daugiausiai domisi savojo krašto praeitimi.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Unikalus žurnalas
Išleistas jau trečias istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ numeris. Šio žurnalo atsakingasis sekretorius Rimantas Gorys, Bazilionų mokyklos direktorius, pasakojo, kad jame pasakojama apie miestelius ir kaimus, išsidėsčiusius prie Dubysos.
Bet leidėjams rūpi ir Ventos upės baseinas. Juk dar carinė valdžia ketino sujungti šias upes – taip radosi Dubysos ir Ventos kanalas. Apie šio kanalo kasimo darbus žurnale „Padubysio kronikos“ išsamiai pasakoja istorikas Dangiras Mačiulis.
Šiaulių universiteto Istorijos katedros profesoriaus Arūno Gumuliausko nuomone, žurnalas unikalus tuo, kad jame pirmuosius straipsnius skelbia būsimieji istorikai. Į universitetą atvykusi tarptautinė komisija stebėjosi, kad mūsų jaunimas gali be jokių kliūčių spausdintis „ir jau nuo mažens augintis mokslininko raumenis“.
Žurnalo „Padubysio kronikos“ redkolegijos narys Eugenijus Skrupskelis, Romualdo Ozolo, kuris vaikystę, jaunystę praleido Bazilionuose, paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ direktorius, sakė, kad didieji fondo projektai yra susiję su Šiaulių kraštu. „Padubysio kronikos“ – vykęs žurnalas. Jo komanda parodė, kad savojo krašto istorija – tai rimtas darbas.
Įgyvendinant šį projektą, dalyvauja R. Ozolo paramos fondas, Bazilionų mokykla, Šiaulių universitetas, „Aušros“ muziejus, prisideda Šiaulių rajono savivaldybė, Kurtuvėnų regioninis parkas.
„Kasimės ir toliau, tik norėtume, kad ir iš Ventos pusės tie kasinėjimai būtų vykdomi“, – bazilioniškis R. Gorys kalbėjo apie dar platesnį aplinkinių vietovių istorijos nagrinėjimo kontekstą.
Knyga apie Kuršėnus
Toliau domimasi Kuršėnų miesto bei krašto praeitimi. Šįkart pristatyta kuršėniškio istoriko Jono Kiriliausko knyga „XIXa.–XXa. pirmosios pusės Kuršėnai. Gyvenimo fragmentai, laikas ir žmonės“.
Docentas, leidėjas Stasys Tumėnas sako, kad rašyti savojo krašto istorijas – tai yra nuostabus dalykas. Šiam žanrui priklauso ir J. Kiriliausko knyga, skirta Kuršėnų kraštui, jo žmonėms.
Autorius knaisiojosi carinės Rusijos archyvuose, anot S. Tumėno, „sulesiojo faktų faktelių“, visus patikrino, dirbo kelerius metus. Knygoje yra visos Lietuvos, visos Europos kontekstas. Spausdinama daugybė iš kolekcininkų, gyventojų surinktų bei savo archyvo vertingų fotografijų, primenančių tarpukario Lietuvą.
Kuršėniškis rašytojas Vytautas Kirkutis pripažino, kad Kuršėnai yra menkai tyrinėti. Tai – nelengvas darbas, nes praeities nuotraukų nebėra išlikusių, faktų žmonės nebeatsimena. J. Kiriliauskas, rašydamas knygą apie Kuršėnus, atlikęs didelį darbą.
Pristatomos knygos autorius J. Kiriliauskas pasakojo, kad knygoje apžvelgiama parapijos, miestelio ir trijų parapijos klebonų, Antano Eidinto, Jono Novickio ir Vaclovo Dambrausko, gyvenimų istorijos.
Pernai pavasarį J. Kiriliauskas Šiaulių archyve rinkosi medžiagą antrajai šios knygos daliai, kuri aprėps 1944–1956 metus.
Remia reikšmingų knygų leidybą
Renginyje taip pat pristatytas Leontinos ir Petro Valskių parengtas kalendorius „Kazimieros pasaulis, prasidėjęs mieste prie Ventos“, įvertintas Lauryno Ivinskio premija.
Pristatytas ir grupės „Tykiai“ kompaktinis diskas „Mano siela“. Diske – aranžuotos lietuvių liaudies ir pačios grupės sukurtos dainos.
Visus renginyje pristatytus leidinius iš dalies finansavo Šiaulių rajono savivaldybė. Kuriuos ir kokia suma paremti, svarsto rajono Visuomeninė kultūros taryba.
Pasak Visuomeninės kultūros tarybos pirmininko V. Kirkučio, Savivaldybės skiriamoji suma, leidybos požiūriu, nėra didelė, bet nuo 2003 metų, kai buvo įkurta taryba, rajone nebuvo nė vienos reikšmingos knygos, kuri nebūtų išleista.
Pernai daugiau vyravo leidiniai istorine tematika. Daugiau norėtųsi prozos, poezijos.
Autoriaus nuotr.
RENGĖJAI: Žurnalą „Padubysio kronikos“ pristatė (iš kairės) Bazilionų mokyklos direktorius Rimantas Gorys, Romualdo Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ direktorius Eugenijus Skrupskelis, archeologė Birutė Salatkienė ir Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas.
AUTORIUS: Jonas Kiriliauskas jau rašo knygos apie Kuršėnus antrąją dalį.
AUTOGRAFAS: Skaitytojai domėjosi nauja Jono Kiriliausko knyga apie Kuršėnus.
MUZIKA: Grupė „Tykiai“ pristatė pirmąjį savo kompaktinį diską.
SAMBŪRIS: Į leidinių pristatymo renginį susirinko literatūros mėgėjų, politikų.