
Naujausios
Kultūros namai – pusiau skusti, pusiau lupti
Maždaug 200 tūkstančių eurų išleidus Akmenės kultūros namams modernizuoti, nuo šių metų pradžios dar keturgubai reikiamų atlikti darbų nebetęsiama.
Pokario statybos masyvus pastatas paliktas pusiau skustas pusiau luptas. Su apardyta koncertų sale. Dekoracijos, muzikos instrumentai ir kitoks turtas dulka prigriozdintoje gretimoje salėje.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Nesirengia greitoms permainoms
Akmenės kultūros namuose 2014 metais statybininkai baigė buvusio kiauro stogo perdengimo darbus. Verktinai būtinus, nes metai iš metų nuo prasiskverbiančio lietaus puvo lubos.
Per kelis mėnesius pasirengta kitiems darbams – pagal sukurtą modernizavimo projektą. Jis pradėtas vykdyti 2015–ųjų pavasarį.
Nuo tada maždaug metus, kol buvo pertvarkomos rūsio patalpos, veikė koncertų salė. O pernai uždaryta, joje ėmus vedžioti elektros kabelius, montuoti kanalizacijos, šildymo sistemos įrengimus.
Metus žiūrovų nebepriimantys kultūros namai, pasak jų vadovę pavaduojančios režisierės Redos Butnorienės, iš tiesų nėra uždaryti. Kadangi įstaigoje dirbantys visi penki meno kolektyvų vadovai rengia repeticijas, kurias lanko per šimtas žmonių. Gausesni šokėjų kolektyvai repetuoja miesto gimnazijoje, krašto muziejuje. Muzikantai, teatro mėgėjai išsitenka jų vadovų darbo ar kituose kabinetuose.
„Negerai tokios repeticijos, – sakė R. Butnorienė. – Todėl turime sumažinti organizuojamų renginių. Jie šiltesniu oru vyksta miesto aikštėje ar parke, o kitu laiku kviečiame į gimnazijos aktų ar sporto salę.“
– Gal įstaigos vadovei žinoma apie šviesą tunelio gale – kada bus atnaujinti darbai ir kokia bus jų sparta?
– Nieko nežinoma. Niekas neinformuoja. Gal ir aukščiau esantys vadovai nežino. Todėl darbus ateičiai planuojame pagal dabartines sustabdyto remonto sąlygas. Tikrai žinome, jei kas nors būtų ruošiama, tai mums ir sakytų. Girdime, kad bus bus, o kada – neaišku.
„Neturime informacijos“
„Akmenę piktina nežinojimas, todėl paskambinau rajono Kultūros centro vadovybei – taip pat neišgirdau konkretumo“, – redakcijai sakė Akmenės bendruomenės pirmininkas Petras Liauksminas.
Tuomet jis ir keli seniūnaičiai pasirašė kreipimąsi Centro direktorei Editai Statkienei.
Tarp daugybės klausimų prašyta nurodyti, kada ir kiek kartų direktorė kreipėsi į rajono atsakingas institucijas dėl lėšų skyrimo darbams baigti. Norėta sužinoti, kaip rašoma laiške, „kokiu principu yra paskirstomos lėšos rajono kultūros įstaigoms“.
Iš E. Statkienė atsakymų vėl neišgirsta. Ji paaiškino: „neturime Jums reikiamos informacijos“.
P. Liauksminas įvertino: „Kratomasi atsakomybės“.
Darbų pabaiga numatyta 2019-aisiais
Laiškas gautas iš rajono Savivaldybės administracijos, kuri užsakė Akmenės kultūros namų modernizavimo projektą.
Paaiškėjo, kad jo vertė – 833 tūkstančiai eurų. Preliminari su statybininkais sudaryta sutartis dėl paslaugų ir darbų atlikimo baigs galioti 2019 metų pavasarį.
Išleista 183 tūkstančiai eurų iš rajono biudžeto ir Kultūros ministerijos 21 tūkstantis eurų.
Kaip rašoma laiške, savivaldybės vadovai kreipėsi į valstybės institucijas, kad būtų daugiau asignavimų pagal Valstybės investicijų programą, tačiau šiemet iš jos negauta nė euro. Ir pasiteisinama: „nepakankamas finansavimas objektyviai neleidžia užbaigti modernizavimo darbų“.
„Toks atsakymas primena atsimušinėjimą: ne rajono valdžia kalta, o visi kiti“, – apibūdina P. Liauksminas.
Jis irgi lanko meno mėgėjų kolektyvo repeticijas. Pats mato kokiomis prastomis sąlygomis turi dirbti įstaigos specialistai.
„Dėl jų skaudu ir graudu, – sakė P. Liauksminas. – Galbūt eiliniai darbuotojai nedrįsta kritikuoti, nes nenori konfliktų ir priekaištų iš valdžios, todėl visuomenininkai bandome šalinti skaudulius.“
Akmeniškio manymu, nenormalu, kad Akmenės kultūros namuose delsiama sudaryti tinkamų darbo sąlygų, o randama lėšų projektuoti pontoninį tiltą tvenkinuke.
„Mes nenorime, kad Akmenės kultūros namų modernizavimas išgarsėtų kaip keliolika metų Naujojoje Akmenėje vis tebestatoma biblioteka“, – sakė P. Liauksminas.
Be garantijų
Savivaldybės administracijos direktorės Aromedos Laucienės teigimu, kultūros namų modernizavimo įtraukimas į Valstybės investicijų programą negarantavo, kad Kultūros ministerija darbams operatyviai skirtų lėšų.
„Ji padarė pirmą žingsnį – finansavo projektavimo darbus, tuomet rajono Taryba nusprendė iš rajono biudžeto skirti mažne dešimteriopai didesnę sumą, – sakė A. Laucienė. – Patikėjome: jei Savivaldybė daug investavo, o tos lėšos nebus kompensuojamos iš Valstybės investicijų programos, tai Kultūros ministerija pirmumo teise skirs reikiamą sumą. Bet taip neįvyko 2017-aisiais, o tikimės 2018-aisiais“.
Autoriaus nuotr.
Akmenės bendruomenės pirmininkas Petras Liauksminas: „Jei valdžia neatlieka tinkamai darbo – reikia arba ją keisti arba suduoti į gerą vietą, kad dirbtų“.
Akmenės kultūros namų vadovę pavaduojanti Reda Butnorienė: „Kultūros namų darbuotojai dirbsime bet kokiomis sąlygomis, bet dėl pastato stringančio modernizavimo daug praranda bendruomenė, tarkim, paklausyti stiprių atlikėjų koncertų“.
Akmenės kultūros namų paradinių durų šiemet nepraveria nei statybininkai nei lankytojai.
Kultūros namuose metai kaupiasi nebaigtų statybos darbų dulkės.