Naujausios
VERSMĖS
Kražiai įamžinti rezidentų iš Vokietijos kūryboje
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre reziduojantys kompozitoriai pristatė savo baigiamąjį multimedijos kompozicijos projektą.
Trijų dalių renginys
Vaizdą, elektroniką ir kompoziciją kūrė Carlos Andres Rico ir Matti Pakkanen. Atlikėjai: Justinas Mačys (fleita), Ieva Laučkaitė (smuikas), Akvilė Kalinaitė (mecosopranas).
Renginį sudarė 3 dalys. Pirmoji ir trečioji vyko lauke, kur ant Kražių kolegijos sienų buvo rodomos vaizdo projekcijos, o languose įsižiebus šviesoms muzikantai atliko lietuvių liaudies dainas primenančias temas. Antroji kūrinio dalis pristatyta salėje.
Laimėjimą išleido kelionei į Vokietiją
C. A. Rico gimė Bogotoje. Vadina save Lotynų Amerikos muzikantu. Pradėjo studijas gimtajame mieste. Ten studijavo populiariąją muziką. Iš pradžių pagarsėjo kaip popso, roko ir elektroninės šokių muzikos kūrėjas bei atlikėjas. Tik vėliau susipažino su šiuolaikine akademine kultūra, kai akademijoje pirmąkart išgirdo Claude'o Debussy, Igorio Stravinskio kūrinius. „Labai gerai atsimenu savo pirmąją pažintį su Igorio Stravinskio „Šventuoju pavasariu“. Tas kūrinys buvo vienas didžiausių postūmių keisti studijų kryptį akademinės muzikos link“, – atskleidė gyvenimo pokyčius kolumbietis.
Studijų metu jis grojo bosine gitara keliose grupėse Bogotoje, o po studijų kuriam laikui išvis nustojo rašyti muziką. Dirbo mokytoju muzikos mokykloje, universiteto radijuje, kur buvo atsakingas už klasikinės ir šiuolaikinės muzikos programų sudarymą.
„Ten ir susipažinau su daugumos europiečių kompozitorių kūryba. Po metų pats grįžau prie kūrybos ir nusprendžiau, kad noriu tęsti studijas. Pirmasis mano po pertraukos parašytas kūrinys laimėjo Kolumbijos jaunųjų kompozitorių konkursą. Už laimėtą sumą persikrausčiau gyventi į Vokietiją“, – pasakoja kolumbietis, Hamburge apgynęs medijų kompozicijos magistro laipsnį.
Dabar arba niekada
„Esu kilęs iš Suomijos, mažos salos, vos didesnės nei Kražiai. Ten baigiau muzikos mokyklą. Grojau violončele. Norėjau tęsti violončelės studijas konservatorijoje, tačiau tuo metu kilo mintis, kad noriu būti aktoriumi“, – pasakoja kitas kūrėjas Matti Pakkanen.
Aktoryste užsiimti nepasisekė, todėl pradėjo studijuoti dainavimą. Po kelerių metų išvažiavo į Švediją, kur studijavo vien tik į improvizaciją orientuotoje mokykloje. Mokykla buvo tokia alternatyvi, kad ilgiau nei dvejų metų neišlaikė ir subyrėjo, todėl M. Pakkanen patraukė į Hamburgą.
Čia pradėjo dirbti dirigentu ir dainavimo mokytoju. „Netikėtai atsidūriau Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Sulaukiau tam tikro amžiaus, kai sau pasakiau – dabar arba niekada“, – pasakoja suomis.
Atostogos Lietuvoje
Kas atvedė du talentingus žmones iš Hamburgo į Kražius? „Hamburge turime kolegę iš Lietuvos – Akvilę Kalinaitę. Ji dar metų pradžioje ėmėsi organizuoti improvizacijos stovyklą mūsų būreliui“, – atskleidė Matti.
„Mano atveju ši galimybė pati atėjo. Kažkas man paskambino ir paklausė, ar nenorėčiau mėnesį laiko praleisti Lietuvoje. O aš tik atsakiau: „Negali ir būti geriau“. Taip ir prasidėjo mano kelias į Kražius“, – atsakė Carlos.
Kokie pojūčiai, kelias savaites pagyvenus svetimoje kultūroje ir krašte? Lietuvoje žmonės nauja stato ant seno, tęsia tai, kas jau buvo pradėta anksčiau. Kolumbijoje, kur viskas yra nauja, senovės jausmas jau išnykęs. „Idėjų savo būsimam projektui sėmėmės iš aplinkos. Kita vertus, norėjosi grąžinti Kražiams tai, ką jie mums dabar duoda, todėl artėjantis renginys ir bus tam tikra mūsų ir Kražių aplinkos dermė“, – pristatė savo kūrinį abu autoriai.
Projektas „Miške“
Kodėl būtent toks pavadinimas? Panašus žodis savo kūriniui pakrikštyti kadaise gimė ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.
Vos atvykę į Kražius, rezidentai aplankė muziejų, Kražių bažnyčią, Vytauto kalnelį, Medžiokalnį, kur buvo pagonių deivės Medeinos garbinimo vieta. Ši deivė jų muzikiniame projekte yra tarsi atramos taškas.
Spalvų ir idėjų projektui pridėjo savaitei atkeliavę penki kolegos iš Hamburgo. Abu menininkai tvirtina, kad vieta, kurioje jie dabar apsistoję, taip pat įkvepia: „Ko verta vien tai, kad esame didžiausiame pastate Kražiuose – Kražių kolegijoje. Juk prieš kelis šimtus metų įsikūrusi Jėzuitų kolegija buvo didelio kultūros židinio centras.“
Parengė Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro projektų vadovė
Jurgita GELUMBICKIENĖ
Autorės nuotr.
KŪRĖJAI: Carlos Andres Rico (dešinėje) ir Matti Pakkanen atrado Kražius.
KONCERTAS: Carlos Andres Rico (dešinėje) ir Matti Pakkanen drauge su atlikėjais Justinu Mačiu (fleita), Ieva Laučkaite (smuikas), Akvile Kalinaite (mecosopranas) Kražiuose surengė koncertą, kuris buvo viena iš projekto „Miške" dalių.