Konkurse sėkmė lydėjo gyvulininkystės ūkius

Organizatorių nuotr.
Pirmąją vietą „Metų ūkio“ konkurse pelnęs Paskerdinio kaimo ūkininkas Arūnas Baltrušaitis pasiekimus ir nuopelnus priskiria visai savo šeimai. Statant naują modernią fermą jis sulaukė ne tik savo šeimos palaikymo, bet ir brolio pagalbos.
Kelmės rajone surengtas tradicinis „Metų ūkio“ konkursas. Šiemet visas tris prizines vietas pelnė gyvulininkystės ūkiai.

Prieš keletą metų konkurso „Metų ūkis“ laurus nuskynė Šaukėnų seniūnijoje ūkininkaujantys Ričkai, pirmieji rajone pastatę modernią fermą, kurioje karves melžia robotai.
Dabar moderni su automatizuotu melžimu Ričkų ferma – jau ne vienintelė Kelmės rajone. Šiemet prizines vietas pelnė dar du gyvulininkystės ūkiai, kuriuose pastatytos naujos fermos, o karves melžia robotai.

Pora inovatyvių ūkių pagerbti specialiaisiais prizais.

„Nešuoliavome. Kūrėmės žingsnis po žingsnio“

Pirmoji vieta šiųmetiniame „Metų ūkio“ konkurse atiteko Kukečių seniūnijoje Paskerdinio kaime ūkininkaujntiems Dianai ir Artūrui Baltrušaičiams. Pasinaudojusi Europos parama, ir 15 metų paėmusi paskolą iš „Kredito unijos“, ūkininkų šeima pastatė naują fermą. Joje karves melžia du robotai.

Iš viso šiuo metu Baltrušaičiai laiko 109 melžiamas karves, 80 telyčių, 20 jaučių. Eksploatuoja 180 hektarų žemės.

Diana – dailės mokytoja. Arūnas Smalininkų aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje baigė ūkio technologijų specialybę. Čia mokėsi visko po truputį – ir mechanizacijos, ir veterinarijos, ir agronomijos. Visko ir prireikė ūkininkaujant. Iš pradžių ūkininkauti padėjo tėvams, kurie susigrąžino senelių žemę. 1998 – aisiais įregistravo savo ūkį.

Baltrušaičiai augina keturis vaikus. Nelengva suderinti gausybę pareigų. Tačiau kaimas ir žemė suteikia jėgų.

Vieta, ant kurios šiuo metu stovi nauji Baltrušaičių namai, fermos, ūkiniai pastatai ir garažai, prieš kelis dešimtmečius glaudė Arūno senelių sodybą. Tačiau sovietiniais laikais seneliai privalėjo keltis iš vienkiemio į gyvenvietę. Sodybos pastatai nugriauti. Tad jauna šeima savo gyvenimą pradėjo kurti ant plyno lauko.

Pirmiausia statė ūkinius pastatus, nes gyvuliai uždirbo pinigus tolesnei ūkio plėtrai ir šeimos pragyvenimui. Vėliau pasistatė ir gyvenamąjį namą.

Įsikūrę pirko technikos, tobulino ūkį. Daugelį dalykų pirko pasinaudodami Europos parama. Tačiau reikėjo ir savų pinigų.

„Mes nešuoliavom. Per drąsiai nesielgėm. Į priekį ėjome žingsnis po žingsnio,“ – sako Baltrušaičiai, ir anksčiau „Metų ūkio“ konkurse laimėję prizinių vietų.

Prieš metus, kai pabaigė statyti naująją fermą, ūkis šiek tiek pasikeitė. Karvės visą vasarą laikomos fermoje. Pasikeitė jų šėrimo racionas. Iš karvės vidutiniškai primelžiama po dešimt tonų pieno per metus.

Nors už kilogramą žaliavos iš kooperatyvo „Pienas.lt“ ūkininkas gauna daugiau kaip po 30 centų, sako, jog brangsta ir gyvulių išlaikymas. Tačiau bandą planuoja plėsti iki 120 karvių. Tiek jų pamelžti pajėgtų šiuo metu įrengtos dvi automatinės melžimo linijos, vadinamos robotais.

Įgyvendino savo svajonę

Antroji vieta „Metų ūkio“ konkurse atiteko Liolių seniūnijoje, Petkiškės kaime ūkininkaujantiems Laimai ir Henrikui Minelgoms, per 26 ūkininkavimo metus sukūrusiems modernų pienininkystės ūkį ir įgyvendinusiems savo svajones.

Konkurso prizininkais Minelgos tampa ne pirmą kartą. Tačiau šiemet įvertinimas jiems ypač brangus. Pasinaudojus Kaimo plėtros programos parama pastatyta nauja moderni ferma, kurioje karves melžia robotai. Juodmargės ir žalosios jau nebeganomos. Nuo praėjusių metų pavasario laikomos fermoje, kur šeriamos, o laikas nuo laiko pačios eina prie automatizuotos pieno linijos, vadinamos robotu, kur yra melžiamos. Kiekvienas robotas pamelžia po 70 karvių. Minelgų ūkyje jų 170. Bet dviejų robotų pajėgumų užtenka, nes kelios dešimtys karvių, paprastai, būna užtrūkusios.

Iš viso fermoje apie 300 galvijų, skaičiuojant ir veršelius.

Beje, iš paramos kompensuota tik kiek daugiau nei 40 procentų tokiai fermai pastatyti ir įrengti reikalingų išlaidų.

Ar ūkininkui atsipirks daugiau kaip milijoną eurų kainavusi investicija?

Ponas Henrikas – optimistas: „Mes tikime, kad mūsų laikas dar ateis. Patyrėme visokiausių krizių. Žemdirbys taip ir gyvena nuo vienos krizės iki kitos. Bet išsilaikėme, net tada, kai patyrėme nuostolius, nenaikinome bandos. Nes tikime, jog ateityje žemės ūkio produktai įgaus tikrąją savo vertę.“

Gal vilties suteikia šiuo metu kylančios žaliavinio pieno supirkimo kainos?

Ūkininkas sako, jog kainos tik dabar pasiekia 2014 metų ribą, kai už kilogramą žaliavos jam būdavo mokama 1, 08 lito. Dabar gauna beveik po 30 centų.

„Jeigu nereikėtų investuoti į ūkį, tokia žaliavinio pieno supirkimo kaina jau tenkintų, – sako H. Minelga. – Tačiau ūkiui nuolatos ko nors reikia. Pavyzdžiui, šiuo metu reikia atnaujinti silosines, pakeisti pašarų ruošimo technologijas.“

Ūkininkai dirba 250 hektarų žemės. Užtenka pašaro saviems gyvuliams. Dalį derliaus parduoda.

Veterinarijos felčerių specialybes turintys Laima ir Henrikas Minelgos mokslus baigė tuomet, kai pradėjo byrėti kolūkiai. Jauna šeima nusprendė kurti savo ūkį, nes nebuvo kitos išeities. Šiandien sako, jog tai geriausias sprendimas jų gyvenime.

250 mėsinių galvijų

Mėsinius Šarole veislės galvijus auginantis Kražių seniūnijos Butkiškės kaimo ūkininkas Romualdas Karpas – „Metų ūkio“ laurus skina taip pat jau ne pirmą kartą. Per 25 ūkininkavimo metus visko būta – ir nusivylimų, ir pakilimų. Tačiau savo gyvenimo būdo ūkininkas neikeitė. Neturėtų kur pritaikyti Lietuvos veterinarijos akademijoje įgytos zootechniko specialybės.

Šiuo metu Vilma ir Romualdas Karpai augina 250 mėsinių galvijų. Naudojasi 280 hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės.

Šarolė galvijų bandą R. Karpas suformavo prieš dešimt metų, kai vienas Pakruojo rajono ūkininkas pardavė visus savo laikomus 55 galvijus. Juos parsivežė į Butkiškę. Dabar banda padidėjo penkis kartus. Ją išplėtė iš savų gyvulių. Kai karvės apsiveršiuoja, telyčaites ponas Romualdas palieka veislei. Jautukus augina tol, kol sveria 700 – 1000 kilogramų, ir parduoda mėsai.

Galvijų auginimas atsieina nepigiai. Per žiemą gyvuliai suėda 1500 ritinių presuoto šieno, 1000 tonų siloso, sudėto tranšėjoje ir dar apie 300 ritinių šienainio. Be to, penimiems galvijams reikia duoti grūdų.

Reikia daug vandens. Kainuoja priežiūra, technika, elektra. Be to, prie gyvulių esi labai pririštas. Darbas be atostogų. Tačiau Butkiškėje, kur kalvotos vietovės, vienintelė galimybė verstis gyvulininkyste. Iš augalininkystės nedaug teturėtų naudos.

O nugaros svetimiems ūkininkas sako niekuomet nelenktų. Geriau jau stoti į savuosius guminius batus.

Išrinkti geriausius buvo sunku

Konkurso „Metų ūkis“ organizatoriai šiemet įsteigė ir du specialiuosius prizus. Avietes auginantiems ir jų perdirbimo cechą įkūrusiems kelmiškiams ūkininkams Audronei ir Vahagn Ispiryan skirtas specialusis prizas už inovatyvių produktų kūrimą ir mokslinių tyrimų pritaikymą praktikoje.

A. Ispiryan – viena iš Lietuvos uogų augintojų asociacijos iniciatorių ir įkūrėjų. Pernai parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ ji pelnė aukso medalį už inovatyvų produktą – aviečių sėklų aliejų, kuris naudingas sveikatai ir gali būti vienas iš ūkio tvarumo garantų.

Aliejus sukurtas bendradarbiaujant su mokslininkais. Jo kūrimo procesas pasitarnaus ir A. Ispiryan rašomai daktaro disertacijai apie ūkio tvarumą.

Dar vienas specialusis prizas „Už entuziazmą ir drąsą“ skirtas ūkininkams Erikai ir Mindaugui Skrodeniams iš Verpenos kaimo. Jauna šeima, turėdama vos kelis hektarus žemės, stengiasi iš jos gauti kuo daugiau naudos, augindama netradicnius augalus: braškes, moliūgus ir kt.

Prie savo namų Skrodeniai įkūrė kioskelį. Patys pirkėjai pasiima supakuotas uogas ar daržoves. Pinigus už prekę padeda nurodytoje vietoje. Be to, jauna šeima įrenginėja vaisių ir daržovių perdirbimo cechelį.

„Šiemet išrinkti geriausius ūkininkus buvo labai sunku, – komentavo vienas iš pagrindinių „Metų ūkio“ konkurso organizatorių Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas. – Ūkiai sparčiai tobulėja, ieško naujovių. Tiek įdomių ir konkurencingų ūkių anksčiau konkursuose nebūdavo. Antra vertus, labai sunku ūkininkus prikalbinti dalyvauti konkurse. Lietuviai iš prigimties – labai kuklūs. O kaime gyvenantys ūkininkai – dar kuklesni.“

Prizai „Metų ūkio“ nugalėtojams bus įteikti lapkričio mėnesį per tradicinę žemdirbių šventę.