Ko­kias kny­gas skai­ty­da­vo se­ne­liai?

Ko­kias kny­gas skai­ty­da­vo se­ne­liai?

Ko­kias kny­gas skai­ty­da­vo mū­sų se­ne­liai? Į to­kį klau­si­mą ban­dy­ta atsakyti Už­ven­čio bib­lio­te­ko­je su­reng­to­je po­pie­tė­je.

Apie vai­kys­tė­je skai­ty­tas kny­gas bib­lio­te­ko­je su­si­rin­ku­siems jau­nie­siems skai­ty­to­jams bei Kel­mės mal­tie­čių Už­ven­čio vai­kų die­nos cent­ro auk­lė­ti­niams ir Už­ven­čio Šat­ri­jos Ra­ga­nos gim­na­zi­jos prail­gin­tos gru­pės mo­ki­niams pa­pa­sa­ko­ti su­ti­ko Lio­lių se­ne­lių glo­bos na­mų Už­ven­čio pa­da­li­nio gy­ven­to­jai: Ona Jo­ku­baus­kie­ne, An­ta­nas Juš­ka ir Ka­zys Gri­gas.

Po­pie­tę pra­dė­ju­si bib­lio­te­ki­nin­kė R. Kar­pie­nė trum­pai pri­sta­tė kny­gų pa­ro­dą, ku­rio­je ap­žvelg­ta da­lis kny­gų, ku­rio­se ga­li­ma ras­ti kū­ri­nių, skai­ty­tų mū­sų tė­vų ir se­ne­lių. Tarp to­kių bu­vo ir V. Ne­mu­nė­lio „Meš­kiu­kas Rud­no­siu­kas“, Č. Tar­so­no „Ki­kas“, P. Cvir­kos „Cuk­ri­niai avi­nė­liai“, M. Va­lan­čiaus „Mi­kė me­la­gė­lis“, Že­mai­tės „Kaip Jo­ne­lis rai­des pa­ži­no“ ir ki­tos.

Po­pie­tė­je da­ly­va­vę se­no­liai mie­lai su vai­kais pa­si­da­li­jo sa­vo pri­si­mi­ni­mais. O. Ja­ku­baus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad skai­ty­ti kny­gas iš­mo­ko la­bai anks­ti, net ne­be­pa­me­na, kiek jai tuo­met bu­vo me­tų. Kny­goms lai­ko tu­rė­jo ma­žai, nes tek­da­vo at­lik­ti daug įvai­rių ruo­šos dar­bų. Ta­čiau la­bai ge­rai pri­si­me­na vai­kys­tė­je per­skai­ty­tą pa­sa­ką apie Ele­ny­tę. Onu­tė iki šiol skai­to kny­gas. Ypač jai pa­tin­ka pa­sa­kos.

A. Juš­ka skai­ty­ti iš­mo­ko ei­da­mas į mo­kyk­lą. Skai­ty­mui ir jis  tu­rė­jo la­bai ma­žai lai­ko, nes nuo ry­to iki va­ka­ro dirb­da­vo ūkio dar­bus. Pir­mo­sios per­skai­ty­tos kny­gos jis jau ne­bep­ri­si­me­na, tik pa­me­na, kad tais lai­kais bū­ta įdo­mių kny­ge­lių vai­kams. Išs­kir­ti vie­ną, ku­ri bu­vo „la­biau įdo­mi už la­bai“, jam sun­ku.

K. Gri­gas pri­si­mi­nė, kad jam įdo­mios bu­vo nuo­ty­ki­nio žan­ro kny­gos, pa­ti­ko de­tek­ty­vai. „Kar­tais pa­gal­vo­ju: įdo­mu, kaip tos kny­gos tu­rė­jo at­ro­dy­ti to­kiam ma­žam vai­kui? Juk vi­sai ki­toks su­vo­ki­mas. De­ja, vi­sų tų pa­jau­tų ne­bep­ri­si­me­nu – kur čia pri­si­min­si, – bet skai­čiau ir bu­vo įdo­mu“, – min­ti­mis da­li­jo­si se­no­lis.

Jau­nie­ji skai­ty­to­jai taip pat pri­si­mi­nė sa­vo per­skai­ty­tas kny­gas, jas ap­ta­rė, dis­ku­ta­vo, skai­tė iš­trau­kas. Iš­sis­kir­da­mi po­pie­tės da­ly­viai vie­ni ki­tiems pa­lin­kė­jo ir atei­ty­je ge­ro bei įdo­maus skai­ty­mo.

Re­gi­na KAR­PIE­NĖ,

Už­ven­čio bib­lio­te­kos bib­lio­te­ki­nin­kė

Au­to­rės nuo­tr.

Se­no­liai vai­kams pa­sa­ko­jo, ko­kias kny­gas jie skai­tė vai­kys­tė­je.