Kelmiškiams šypsosi Žemaitė

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Rašytojos portretas papuošė ir pagyvino Žemaitės viešosios bibliotekos sieną, o tuo pačiu ir miesto centrą.
Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos sieną papuošė naujas kelmiškio dailininko Andriaus Seselsko darbas – didžiulis ir gana įspūdingas rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, pasivadinusios Žemaitės literatūriniu pseudonimu, portretas.

Šimtosioms mirties metinėms

Kelmės centre vaikštančių kelmiškių ir miesto svečių akį traukia spalvingas, visą bibliotekos sieną užimantis neseniai nutapytas lietuvių literatūros klasikės Žemaitės portretas. Juo pažymėtos šimtosios rašytojos mirties metinės.

Tai projekto „Trys dienos su Žemaite“ dalis. Projekto autorė Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos Metodikos, informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji metodininkė Nijolė Kančiauskienė. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir rajono savivaldybė.

Žemaitė mirė 1921 metų gruodžio 7- ąją. Tačiau renginiai šiai sukakčiai paminėti atkelti į spalio mėnesį, nes gruodį renginius gali apriboti neprognozuojama kovidinė situacija.

Spalio mėnesį vyks aštuntieji Žemaitės skaitymai, kuriuose dalyvaus Žemaitės premijos laureatė rašytoja Renata Šerelytė, literatūrologai Ramunė Bleizgienė ir Vigmantas Butkus.

Vaikams drauge su Kelmės profesinio rengimo centro mokiniais kuriama animacija, bus rengiama viktorina.

„Sieną Žemaitės portretu nusprendėme papuošti dar anksčiau, kol gražūs orai. Nes lyjant ar spaudžiant šaltukui tokia tapyba būtų neįmanoma, – sako projekto autorė N. Kančauskienė. – Darbą patikėjome Andriui Seselskui. Viena jo siena jau puošia Kelmės miestą. Jeigu tapytų kitas dailininkas, gali skirtis stilius.“

„Naudojausi gražiausiu portretu“

„Darbas sekėsi sklandžiai. Susiradau patį gražiausią Žemaitės portretą ir jį pertapiau ant sienos, – apie kūrybos procesą pasakoja kelmiškis dailininkas Andrius Seselskas. – Esu profesionalus dailininkas, todėl man nesunku piešti žmones. Kai kurie menininkai mėgsta improvizacijas. Aš einu kitu keliu. Piešiu tikrą ir tikslų žmogaus portretą. Taip darydavo Leonardas da Vinči, į kurio kūrybą pastaruoju metu labai gilinuosi. Be to, manau, jog žmonės jau pasiilgo kitokio, tikroviškesnio, labiau suprantamo ir realybę atitinkančio meno.“

Per penkias dienas dailininkas sukūrė tai, kas daugelį metų džiugins kultūros vartotojų akis. Tai jau ne pirmas ant sienos Andriaus nutapytas žymaus žmogaus portretas. Neseniai ant savo gimnazijos Kretingoje sienos jis nutapė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, kurio vardu pavadinta gimnazija, portretą.

O kitokių sienos tapybos darbų kraitis jau greitai išaugs iki dešimties. Vienas pirmųjų buvo Kelmės miesto centre, mini bulvare, sukurtas didžiulis grafiti, kviečiantis žmones liautis skubėjus ir prisėsti maloniam pokalbiui prie kavos puodelio.

Knygas iliustruojantis ir paveikslus pieštuku piešiantis dailininkas sako, jog tapyba ant sienų jam pačiam buvo nauja patirtis, nes pasiilgo spalvų.

„Man patiko tapyba ant sienų. Gaunu vis naujų užsakymų, todėl stengiuosi išnaudoti vasarą šitiems darbams. Turiu užsakymų ir iliustruoti keletą knygų. Bet grafiką paliksiu žiemai ir ilgiems rudens vakarams“, – sako dailininkas.

Žemaitė susijusi su Kelmės kraštu

Devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo amžiaus pradžioje gyvenusi lietuvių literatūros klasikė Julija Beniuševičiūtė Žymantienė, kūrusi Žemaitės pseudonimu pasirašytus realistinius apsakymus, yra susijusi su Kelmės kraštu.

Iš Plungės rajono Bukantės dvarelio kilusi rašytoja nuo 1883 metų gyveno Užvenčio seniūnijos Ušnėnų kaime. Čia susipažino su publicistu, švietėju ir rašytoju Povilu Višinskiu, kuris pastebėjo penkiasdešimtmetės moters gabumus ir paragino imtis plunksnos.

Ušnėnuose 1894 metais gimė pirmasis Žemaitės apsakymas „Rudens vakaras“, kuris, P. Višinskio rūpesčiu, buvo išspausdintas „Tikrajame ūkininkų kalendoriuje“ 1895 metais.

Redakcija, J. Jablonskio siūlymu, autorei davė Žemaitės slapyvardį, kadangi apsakymas parašytas žemaičių tarme.

Be to, kartu su vyru Laurynu Žymantu dar prieš tapdama rašytoja ir įsitraukdama į nacionalinį judėjimą, Žemaitė nuomavosi 30 hektarų žemės Užvenčio, Kolainių, Varnių apylinkėse ir vertėsi ūkinininkaudami.

Žemaitės vardu pavadinta Kelmės viešoji biblioteka. 1966 metais Žemaitės vardu pavadintas kolūkis įsteigė literatūrinę Žemaitės premiją. Atkūrus Nepriklausomybę šią premiją teikia Kelmės rajono savivaldybė. Žemaitės premija laikoma viena prestižiškiausių literatūrinių premijų Lietuvoje. Ji skiriama už grožinės prozos kūrinius arba publicistiką kaimo tema, už monografijas apie žymius kraštiečius. 2000 eurų premija teikiama kas dveji metai.