Pašiaušė prisiminė garbingą krašto praeitį

"Pa­šiau­šė­lės" bend­ruo­me­nės nuo­tr.
Sut­var­ky­ta vie­ta, ku­rio­je vei­kė Pa­šiau­šės ko­le­gi­ja.
Kel­mės ra­jo­ne, prie pat Šiau­lių ra­jo­no ri­bos, esan­tis Pa­šiau­šės mies­te­lis pa­mi­nė­jo 365 me­tų sa­vo gy­va­vi­mo su­kak­tį. Sep­ty­nio­lik­ta­ja­me – aš­tuo­nio­lik­ta­ja­me am­žiu­je Pa­šiau­šė gar­sė­jo kaip svar­bus švie­ti­mo cent­ras. 1654 – 1773 me­tais čia vei­kė vie­na iš ke­tu­rių Lie­tu­vos Jė­zui­tų ko­le­gi­jų.
Iš Pa­šiau­šės švie­sa sklin­da ir šian­dien. Dar 1989 me­tais drą­sių švie­suo­lių dė­ka čia bu­vo at­sta­ty­tas Lais­vės pa­mink­las.
Mies­te­lio is­to­ri­ja už­fik­suo­ta vie­tos gy­ven­to­jų ini­cia­ty­va iš­leis­to­se kny­go­se. Ak­ty­vi kai­mo bend­ruo­me­nė rū­pi­na­si mies­te­lio tvar­ky­mu ir vie­tos, ku­rio­je sto­vė­jo ko­le­gi­jos pa­sta­tai, su­tvar­ky­mu.

Du ju­bi­lie­jai

Šie me­tai į Pa­šiau­šę at­ne­šė du ju­bi­lie­jus. 365 me­tai mies­te­liui ir 30 me­tų Lais­vės pa­mink­lui, ku­ris at­sta­ty­tas 1989 me­tais švie­saus at­mi­ni­mo ak­men­ta­šio Jo­no Čy­vo, jo sū­nus Gin­ta­ro Čy­vo ini­cia­ty­va bei Pa­šiau­šės že­mės ūkio bend­ro­vės pa­gal­ba.

"Pa­šiau­šė­lės" bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Šav­čen­ko ir ak­ty­vus bend­ruo­me­nės bran­duo­lys ren­gė pro­jek­tus, kad gau­tų lė­šų Jė­zui­tų ko­le­gi­jos vie­tos įam­ži­ni­mui ir su­tvar­ky­mui.

Prieš po­rą me­tų pa­ra­šius pro­jek­tą ir ga­vus 900 eu­rų iš Sa­vi­val­dy­bės, bend­ruo­me­nei pa­vy­ko pa­sta­ty­ti at­mi­ni­mo ak­me­nį to­je vie­to­je, kur sto­vė­jo Ko­le­gi­ja ir iš­grįs­ti ta­ką. Bend­ruo­me­nei pa­dė­jo "Že­mi­los" že­mės ūkio bend­ro­vė.

Šie­met, iš Sa­vi­val­dy­bės ga­vus lė­šų dar vie­no pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mui, pa­sta­ty­tas ąžuo­lo me­die­nos suo­las "Gie­dan­tis paukš­tis" ir in­for­ma­ci­nis sten­das.

Su­reng­tos ir Ko­le­gi­jos vie­tos ati­den­gi­mo iš­kil­mės, į ku­rias pa­kvies­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­to do­cen­tas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras, is­to­ri­kas Liu­das Jo­vai­ša, Šiau­lių Jė­zui­tų mo­kyk­los di­rek­to­rė Gied­rė Stat­ku­tė, Sei­mo, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai, vers­li­nin­kas Gin­ta­ras Čy­vas.

Šv. Mi­šias au­ko­jo - ku­ni­gas jė­zui­tas apaš­ta­lau­jan­tis Ry­go­je Gin­ta­ras Vit­kus, Šiau­lių šv. Ig­na­co Lo­jo­los baž­ny­čios rek­to­rius, ku­ni­gas jė­zui­tas Ar­tū­ras Se­de­re­vi­čius ir Kiau­no­rių šv. Juo­za­po pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Do­na­tas Gra­ba­žis. Kon­cer­ta­vo Ba­zi­lio­nų me­no mė­gė­jai.

Gar­bin­ga praei­tis su­tei­kia pa­trauk­lu­mo šian­die­nai

"Pa­šiau­šė­lės" bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Šav­čen­ko sa­ko, jog Pa­šiau­šės jė­zui­tų ko­le­gi­jos at­mi­ni­mą bū­ti­nai rei­kė­jo įam­žin­ti. Gar­bin­ga is­to­ri­ja su­tei­kia gy­ven­vie­tei pa­trauk­lu­mo.

Kar­tais į Pa­šiau­šę at­vyks­ta tu­ris­tų iš ki­tų Lie­tu­vos vie­to­vių, iš uni­ver­si­te­tų. Bu­vo at­vy­kęs ke­lių uni­ver­si­te­tų pro­fe­so­rius iš Ame­ri­kos Ro­mual­das Švied­rys, Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ar­vy­das Pa­ce­vi­čius. At­vy­kė­liai klau­sia, ku­rio­je vie­to­je sto­vė­jo jė­zui­tų ko­le­gi­ja.

Ta­čiau kar­tais pa­ro­dy­ti tą vie­tą bū­da­vo net ne­pa­to­gu. Prie­šais bend­ruo­me­nės na­mus – griu­vė­siai. Ma­no­ma, jog tai bu­vu­sios baž­ny­čios rū­siai. Jais kaip ūki­nės pa­skir­ties sta­ti­niais il­gą lai­ką nau­do­jo­si ša­li­mais gy­ve­nę žmo­nės. Kai jie iš­si­kraus­tė, ten no­rė­ta įreng­ti bend­ruo­me­nės na­mus. Bet vos pra­dė­ję dirb­ti sta­ty­bi­nin­kai prie rū­sių pa­ma­tų ra­do žmo­nių kau­lų.

2010 me­tais maž­daug 50 kvad­ra­ti­nių met­rų te­ri­to­ri­ją ty­ri­nė­jo ar­cheo­lo­gai. Jie pa­tvir­ti­no, jog tai lai­do­ji­mo vie­ta. Ap­ti­ko 9 vy­rų ir 1 mo­ters pa­lai­do­ji­mus, įka­pių, laip­tų į ko­le­gi­jos baž­ny­čios krip­tą, baž­ny­čios pa­ma­to, ke­ra­mi­kos dir­bi­nių frag­men­tų. Vi­lia­ma­si, jog atei­ty­je pa­vyks at­lik­ti iš­sa­mes­nius ty­ri­mus vi­so­je Pa­šiau­šės ko­le­gi­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Šį ru­de­nį, prieš ju­bi­lie­jų Pa­šiau­šės žmo­nės su­tvar­kė rū­sius, iš­va­lė šiukš­les, kad griu­vė­siai ne­ba­dy­tų akių mies­te­lio sve­čiams ir ne­da­ry­tų gė­dos pa­šiau­šiš­kiams.

Kra­žių ko­le­gi­jos še­šė­ly­je

Pra­ne­ši­mą pa­ren­gęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to is­to­ri­kas Liu­das Jo­vai­ša ap­žvel­gė kai ku­rias Pa­šiau­šės ko­le­gi­jos įkū­ri­mo pe­ri­pe­ti­jas. Pap­ras­tai, Jė­zui­tų ko­le­gi­jos kur­da­vo­si mies­tuo­se. Pa­šiau­šė sep­ty­niolk­to­jo am­žiaus ant­ro­je pu­sė­je bu­vo ma­žas kai­me­lis su ke­lio­li­ka gy­ven­to­jų. To­dėl abe­jo­ta, ar ver­ta čia kur­ti gim­na­zi­ją.

Ta­čiau įkur­ta ji vei­kė iki pat jė­zui­tų pa­si­trau­ki­mo ir bu­vo vie­na iš tur­tin­giau­sių ko­le­gi­jų tuo­me­ti­nė­je Lie­tu­vo­je. Jos fun­da­to­rius be­vai­kis di­di­kas Sta­nis­lo­vas Bei­nar­tas, nu­spren­dęs sa­vo tur­tus pa­do­va­no­ti Die­vui, gar­sė­jo ne tik pui­kiu iš­si­moks­li­ni­mu, bet ir dos­nu­mu. Jė­zui­tus Pa­šiau­šė­je jis įkur­di­no rū­pin­da­ma­sis tau­tie­čių re­li­gin­gu­mu ir dva­sin­gu­mu.

Ko­le­gi­jo­je vei­kė sin­tak­sės ir poe­ti­kos, vė­liau ati­da­ry­ta ir re­to­ri­kos kla­sė. Jau­ni­mas čia mo­kė­si lo­ty­nų ir len­kų kal­bų, skai­ty­mo, ra­šy­mo, skai­čia­vi­mo, gra­ma­ti­kos, sin­tak­sės, li­te­ra­tū­ros, geog­ra­fi­jos, is­to­ri­jos, mu­zi­kos, lo­gi­kos. Še­še­rius me­tus bu­vo skai­to­mas fi­lo­so­fi­jos ir teo­lo­gi­jos kur­sas. Mo­kė­si vai­kai ir jau­ni­mas iš Že­mai­ti­jos, Kur­šo, Ry­gos, Šve­di­jos.

Čia bu­vo su­kaup­ta 1627 to­mų moks­li­nė bib­lio­te­ka. Pas­kai­tas skai­tė pro­fe­so­riai Balt­ra­mie­jus Ge­ce­vi­čius ir Ig­nas Pu­zi­nas. Ko­le­gi­jos rek­to­riai Pran­ciš­kus Šru­baus­kis ir Gab­rie­lius Šim­ke­vi­čius bu­vo ži­no­mi kaip lie­tu­viš­kų kny­gų au­to­riai.

Ša­lia ko­le­gi­jos vei­kė Pa­šiau­šės jė­zui­tų vie­nuo­ly­nas ir baž­ny­čia, tal­pi­nu­si 2000 žmo­nių. Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se tei­gia­ma, jog ko­le­gi­ja tu­rė­jo var­pi­nę su ang­liš­ku laik­ro­džiu, mu­šan­čiu va­lan­das, ita­liš­ką so­dą su alė­jo­mis ir al­ta­na.

Ta­čiau ma­ža­me kai­me­ly­je įsi­kū­ru­si ko­le­gi­ja ne­tu­rė­jo to­kio po­pu­lia­ru­mo kaip Kra­žių ko­le­gi­ja. Kaip tei­gia is­to­ri­kai, ji lik­da­vo Kra­žių ko­le­gi­jos še­šė­ly­je. Siū­ly­ta ją per­kel­ti į ko­kią nors žy­mes­nę gy­ven­vie­tę. Ta­čiau ne­pai­sant vis­ko, ji iš­tvė­rė po­li­ti­nius ir eko­no­mi­nius sun­ku­mus, ka­rą, ma­rą ir ba­dą, gais­rus ir vei­kė tol, kol bu­vo pa­nai­kin­ta Jė­zaus drau­gi­ja.

Ko­le­gi­ją pe­rė­mus Edu­ka­ci­nei ko­mi­si­jai, jos ba­zė­je ne­bu­vo įkur­ta mo­kyk­la. Lai­ky­ta­si nuo­sta­tos, jog Pa­šiau­šė – per­ne­lyg ato­ki vie­ta moks­lo ži­di­niui.

Pra­dė­ju­sių nyk­ti ko­le­gi­jos pa­sta­tų ply­tos bu­vo pa­nau­do­tos Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­jos sta­ty­bai.

Ko­le­gi­jos bib­lio­te­ka per­duo­ta Ty­tu­vė­nų ber­nar­di­nams. Ta­čiau šiuo me­tu iš­li­ku­si tik vie­na ki­ta kny­ga ir ke­lios me­no ver­ty­bės. Po­ra pa­veiks­lų ka­bo pa­ka­pės ir Ža­ga­rės baž­ny­čio­se.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos