
Naujausios
Keli tūkstančiai ponios Irenos margučių
Pašilėnuose beveik penkis dešimtmečius gyvenanti Irena Petkevičienė kas metai prieš Velykas vašku išmargina maždaug po 100 margučių.
Aritmetika paprasta – pas artimuosius, draugus, giminaičius, kaimynus pasklido mažiausiai 5000 margučių. Savąją normą moteris išmargina per dešimtį dienų. Dabar – pats kūrybinis darbymetis.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Margina ne tik vištų kiaušinius
Irenos Petkevičienės namuose Pašilėnuose, iki Velykų likus maždaug dešimčiai dienų – kūrybinis darbymetis: įvairiais ornamentais, raštais vašku marginami kiaušiniai, kvepia kaitinamas vaškas. Ir taip kasmet – jau mažiausiai penki dešimtmečiai.
Gimusi Šalteniuose, moteris į Pašilėnus atitekėjo. Bet kiaušinius marginti iš savo mamos išmoko dar vaikystėje.
„Augome septyniese, ir broliai, ir seserys mokėjo kiaušinius marginti. Nieko nauja aš neprigalvoju. Kaip ir anais laikais vašku nutaškytus virtus kiaušinius merkiu į gelžuonius, kad būtų tamsūs. Kaime reta margintoja taip daro“, – pasakojo I. Petkevičienė.
Kiaušinių margintoja kas metai prieš Velykas primargina maždaug po šimtą kiaušinių. Įprato beveik vienodai vašku nutaškyti po dešimtį kiaušinių. Bet visiškai vienodų margučių niekaip nepadarysi.
„Sūnui dovanoju 30 kiaušinių, abiems anūkams – po dešimt, dar kaimynėms, kurios pačios nemargina, po kokius penkis kiaušinukus. Taip ir išdalinu“, – šypsojosi. Per valandą įgudusi margintoja išgražina po keturis-penkis kiaušinius.
Irena Petkevičienė vašku dažo ne tik vištų, bet ir žąsų kiaušinius. Sykį yra gražinusi net stručio kiaušinius. „Moteriškė atvežė du stručio kiaušinius. Už nudažymą, vieną man dovanų paliko. Didelį stručio kiaušinį dažyti sekėsi sunkiau ir, žinoma, ilgiau. Buvo sudėtinga rankoje nulaikyti. Bet labai gražiai tarp kitų, mažesnių kiaušinukų, atrodo“, – džiaugėsi. Smagiausia pašilėniškei dažyti žąsų kiaušinius, kurie nėra per daug dideli, bet vietos ornamentams laisvai užtenka.
I. Petkevičienei labai gaila, kuomet margučiai ima ir suskyla. Pernai, dideliam margintojos džiaugsmui, iš 110 kiaušinių suskilo tik trys.
Ramybė ir poilsis
Ponia Irena kiaušinių marginimą pirmiausia vadina poilsiu nuo liūdnų minčių.
„Kai marginu, man labai ramu. Nors užsiėmimas nėra lengvas, reikalauja ir kantrybės, ir susikaupimo, man labai patinka. Kitaip juk nemarginčiau“, – šypsojosi moteris.
Pasak Irenos Petkevičienės, išmokti marginti kiaušinius vašku gali kiekvienas, bet kantrybės gali ir pritrūkti. Be to, dar reikalingas ir polinkis kurti gražius dalykus, ir šioks toks sugebėjimas.
Pašilėniškė visuomet, kaip pati sako, vašką taško „iš rankos“. Raštai dažniausiai jau būna gimę galvoje, kartais ir į kokią rankdarbių knygelę pavyzdžių pasižiūri.
Moteris kiaušinių dažymui tradiciškai renkasi tamsias spalvas. Jei nori juodų kiaušinių, juos merkia į gelžuonius su juodalksnių, jei rudų – su ąžuolų žievėmis. Kad geriau „nukąstų“, įberia druskos, acto, laiko pusę paros. Vėliau ištrauktus dar deda į išmirkytų ir nuspaustų svogūnų laiškų karštą nuovirą. Tik vaškui pradėjus tirpti, kiaušinius perkelia į kitą puodą su švariu vandeniu.
Autorės nuotr.
Maždaug penkias dešimtis metų prie Velykas pašilėniškė Irena Petkevičienė vašku išmargina apie 100 vištų ir žąsų kiaušinių.
Vašku išmarginti žąsų kiaušiniai dar bus dažomi.
Irena Petkevičienė yra išmarginusi ir stručio kiaušinį.
Pašilėniškės kiaušiniai – ramių žemės spalvų, tradicinių raštų.