Kaimas pratinasi prie euro

Kaimas pratinasi prie euro

Kaimas pratinasi prie euro

Pirmasis mėnuo su europietiška valiuta euru kaimo žmonėms – ne pats smagiausias. Iš menkų pensijų ir pašalpų arba iš minimalaus uždarbio gyvenantys kaimo žmonės jau spėjo pajusti, jog už litus nupirkdavo daugiau, nors maistas jau ir iki tol būdavo vienas iš brangesnių Europoje.

Ir pasiimti eurų – ne taip paprasta. Kaimuose bankomatų nėra. O miesteliuose dar veikiančiuose „Perlo“ terminaluose trūksta pinigų.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Sodybos – kaip ir žmonės

Pats rajono pakraštys. Užvenčio seniūnijos Minupių kaimas. Dar keli kaimai – ir jau prasideda Telšių rajonas. Trobos aptūpusios neblogą asfaltuotą plentą, vedantį gilyn Žemaitijon, į Telšių apskritį.

Viena kita troba – tuščia, tamsiais langais, pasimetusi tarsi paklydęs žmogus. Vienų šeimininkai mirė, kitų nesulaukę mirties užrakino duris ir išėjo į miestus, pas vaikus.

Vietos gyventojos pasakoja, jog trobas Minupiuose, Žeberiuose ir kituose palei plentą išsidėsčiusiuose kaimeliuose palyginti neblogai perka. Kai kurias nuperka kaimynai ir taip prasiplečia savo valdas, kad panosėje nesimaišytų koks atkilėlis.

Kai kurias nuperka jaunos šeimos, iki šiol neturėjusios savo namų. Vidutinio amžiaus žmonės atsikelia iš kitų, atkampesnių kaimų. Sutvarko, išžibina pastatus ir kiemus. Minupiškiai džiaugiasi, kad atsikelia labai nagingų žmonių, prikeliančių naujam gyvenimui senąsias sodybas.

Minupių kaimo bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė pasakoja, jog iki šiol gana neblogai jų kaime likusius tuščius namus žmonės pirkdavo. Nors, žinoma, yra ir niekam nereikalingų ištuštėjusių sodybų. Taip buvo prieš euro įvedimą. Žmonės norėjo tikslingai panaudoti savo santaupas.

Įvedus eurą, kaime tvyro ramybė. Laukimo nuotaikos. Gyventojai mano, jog nekilnojamojo turto dabar mažiau pirks. Daugės vienišų, niekam nereikalingų namų.

Pensiją gaunantis – vaišina

Užsukame į Minupių parduotuvę. Įsikūrusi aptriušusiame name. Į sieną atremti dviračiai byloja, jog atvažiavome ne prie „Akropolio“ ar „Norfos“, kur sunku rasti vietą automobiliui.

Įeina pora vatinukais apsirengusių vyrų. Kiti du jau išeina. Vieno rankose nedidelis alaus butelis. Užkalbinu. Vyrai noriai bendrauja. Butelį alaus išgalėjęs nupirkti Juozas jau gauna pensiją. Šalia jo – Stasys. Bedarbis. Iki pensijos dar ne vieneri metai. Gyvena iš pensininkės motinos malonės.

Valgio gauna. Neišplėš motina savo vaikui kąsnio iš burnos. Tačiau alui, šiukštu, pinigų neduoda. Stasys viliasi, jog jį pavaišins draugas. Kada nors, kai bus turtingesnis, atsilygins jam tuo pačiu.

Pardavėja Regina sako, jog apyvarta šiuo laiku labai sumažėjusi. Žiemos mėnesiais visada gyventojai pirkdavo mažiau. Užtrūksta karvės maitintojos. Mažiau gauna arba visai negauna pinigų už parduodamą pieną. O dar dėl euro įvedimo vėlavo pašalpos ir kitos išmokos.

Rūpestingesni gyventojai, matydami, kiek mažai eurų tėra piniginėje, bijo juos leisti, stengiasi apsieiti kukliau. Kiek prisimena pardavėja Regina, gyventojų perkamoji galia jau daugelį metų ne didėja, o mažėja.

„Prisimenu prieš septynerius metus Kalėdoms savo pirkėjams užsakydavau po 20 tortų. Prieš pernykštes Kalėdas užsakiau tik penkis,“ – pasakoja pardavėja.

Dvidešimties eurų – per mažai

„Už litus daugiau nupirkdavau, – apie pinigų pasikeitimą mintimis dalijasi bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė. – Už 50 litų jau nupirkdavau normalų maisto produktų krepšelį. Dabar išsiimu iš bankomato 20 eurų. Dažniausiai neužtenka. Turiu labai apgalvoti, ką pirksiu, kad nepritrūkčiau pinigų.“

Panašius skaičiavimus dėstė ir kitos Minupiuose ir Žeberiuose sutiktos moterys.

Žmonės skundėsi, jog jų kaimuose nėra bankomatų. Net Užventyje jo nėra. Pinigų galima pasiimti tik per „Perlo“ terminalą. Tačiau miestelis – nedidelis. Į terminalą suneša nedaug pinigų. Taigi, nuvažiavęs nesi garantuotas, kad galėsi pasiimti norimą sumą.

O grynųjų reikia ir prekėms, ir mokesčius už komunalines paslaugas sumokėti.

Daugelis važiuoja eurų pasiimti į Varnius arba Kelmę. Parduotuvėje galima atsiskaityti ir banko kortele. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės tokio atsiskaitymo subtilybių neišmano. Jie įpratę turėti pinigą saujoje.

Todėl senukai kartais paduoda savo kortelę į miestą važiuojantiems jaunesniems kaimynams, pasako PIN kodą ir paprašo parvežti pinigų.

Beje, kai kuriems senukams pensijas į namus dar atneša paštininkas. Tačiau tie turi kitokio rūpesčio, kaip apsisaugoti nuo sukčių ir vagių.

Banknotai – per dideli, centai – per maži

Kai kurie Minupių ir Žeberių gyventojai ateina į bendruomenės namus. Prašo bendruomenės pirmininkės, kad ji internetu padėtų jiems sumokėti už elektrą ar telefoną.

Kaime mažai kas turi internetą. Žmonės atsisakė stacionarių telefonų. Paimti ir kai kuriuose sklypuose pakloti kabeliai.

Mobiliuoju internetu naudotis – sudėtingiau. Ne kiekvienas sugeba. Be to, internetas brangokai kainuoja.

Minupiškė Liuda Lidienė taip pat mokesčius sumoka bendruomenės namuose internetu. Moteris sako besipratinanti atsiskaitinėti kortele. Eurai – jai neįprasti, nepatogūs pinigai. Banknotai – labai dideli, o monetos – mažos, nelabai aiškūs užrašai. Ypač sunku skaičiuoti mažuosius centus. Atsiskaitant parduotuvėje tenka raustis po rankinę ir ieškoti akinių.

Autorės nuotr.

SMULKMĖ: Vienas pirkėjų pakalbintas atveria saują su smulkiais euro centais. Jie maži ir sunkiai įžiūrimi. Be to, už juos nieko nenupirks.

KAIMAS: Minupių negalėtum pavadinti užkampiu. Kaimas išsidėstęs prie gero kelio, vedančio į Telšius. Tačiau nepatogumų žmonės patiria vien todėl, kad tai kaimas.

KAINOS: Minupių bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė sako, jog už litus pavykdavo nupirkti daugiau negu už jų kiekį atitinkančius eurus. Būtiniausių pirkinių krepšelis pabrango 10 – 20 litų.

PARDUOTUVĖ: Kaimų parduotuvėse, įvedus eurą, sumažėjo pirkėjų.

PIRKĖJAI: Du pirkėjai Juozas (dešinėje) ir Stasys nupirko vieną alaus butelį. Kiti pirkėjai taip pat, vos įėję į parduotuvę, iš jos tuoj pat išeidavo.

APYVARTA: Minupių kaimo parduotuvės pardavėja Regina sako, jog yra pirkėjų, atsiskaitančių kortelėmis. Tačiau daugelis labiau mėgsta mokėti grynaisiais pinigais. Tik ne visuomet jų turi. Apyvarta pastaruoju metu sumažėjusi.

KORTELĖ: Minupiškė Liuda Lidienė pratinasi būti šiuolaikiška. Atsiskaitinėja banko kortele. Mokesčius moka internetu.