Kai­my­nų ne­su­tai­kė nė skun­dų ty­rė­ja iš Vil­niaus

Kai­my­nų ne­su­tai­kė nė skun­dų ty­rė­ja iš Vil­niaus

KONFLIKTINĖ SITUACIJA

Kaimynų nesutaikė nė skundų tyrėja iš Vilniaus

Pakruojyje, Valstybinėje žemėje neįteisintas keliukas tapo kaimynų konflikto priežastimi. Besiginčijančios pusės nuo pavasario nesuranda kompromiso, nors kaip tik tokį sprendimo būdą siūlo pakruojiečių skundus tiriantys specialistai.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Skundai pasiekė sostinę

Pakruojiečiai gretimų Kruojos, Mašioto ir Parko gatvių sodybų savininkai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apskundė kaimyną Algį Laurinavičių. Pasak skundo autorių, šis savavališkai užtvėręs dalį keliuko vedančio prie šių sodybų iš ūkinės sklypų pusės. Todėl nebegali atsivežti didesniu transportu nei malkų, nei kitų reikalingų krovinių.

Skundą tyrė vilnietė tarnybos specialistė Eglė Mockūnaitė ir Pakruojo žemėtvarkos tarnybos vyresnysis specialistas Kęstutis Kazlauskas. Specialistai tikrino besiginčijančių kaimynų turimus nuosavybės dokumentus, matavo sklypų ribas ir įvažiavimo į sodybas plotį tiek metru, tiek aparatūra, sujungta su ryšių palydovu.

Matavimų rezultatai rodė, kad savo sodybą besiruošiantis aptverti Algis Laurinavičius sklypo ribų nepažeidė. O keliuko į keletą sodybų plotis taip pat atitinka reikalavimus: siauriausioje vietoje siekia 5,60 metro (turi būti nuo 5 iki 6 metrų). Todėl pretenzijos A. Laurinavičiui, kad dėl jo pradėtos tverti tvoros susiaurėjus šiam keliukui, nebegali pravažiuoti krovininis transportas – nepagrįstos.

Janina ir Algis Laurinavičiai sakė, kad iki vilnietės specialistės vizito būsimos tvoros vietą tikrino ne vienas seniūnijos ir savivaldybės valdininkas. Ir nerado įstatymų pažeidimų. Tačiau skundus rašantis kaimynas Antanas Valiulis kviečiasi vis naujus tikrintojus.

„Gal jau dešimt komisijų važiavo dėl aptveriamo kampo“, – skaičiavo A. Laurinavičius.

A. Valiulis „Pakruojo kraštui“ teigė, kad pozicijos nekeis: jei netenkins Nacionalinės žemės tarnybos specialistės išvados – skųsis kitoms valdžios institucijoms.

Naujuose planuose – ribos kitos

Kaimynų ginčo objektas – keliuko skiriančio Laurinavičių ir A. Valiulio sodybas, posūkis. Dar neseniai šį automobiliai pravažiuodavo „kirsdami“ Laurinavičių sklypo kampą. Bet pavasarį sodybos savininkai nutarė nebeleisti trypti savo žemės ir sukalė metalinius stulpus tvorai. Tuomet ir užvirė aistros.

Į faktų patikrinimą sukviestos pusės (Laurinavičiai bei A. Valiulis ir Stasys Norvaiša) savo tiesas įrodinėjo namų valdų bylomis, sodybų planais, prisiminimais, kaip dešimtmečius naudotas įvažiavimas.

A. Valiulis bei S. Norvaiša rėmėsi 1966-aisiais darytais projektais: šiuose dokumentuose sodybų sklypų kampai, esantys prie keliuko, įbraižyti suapvalinti. Abu pakruojiečiai teigė, jog A. Laurinavičiaus užtverti paruoštas kampas iš tiesų yra valstybinė žemė, palikta būtent patogesniam manevravimui posūkyje. Tam, kam ir buvo naudotas keliasdešimt metų, kai sodyba priklausė velionei A. Laurinavičiaus motinai.

Tuo tarpu Laurinavičiai atsikirtinėjo, jog kaimynai po svetimą sklypą važinėjo neteisėtai. Po Nepriklausomybės atkūrimo darytame gatvės sklypų plane nėra jokių suapvalinimų.

Šiuo metu sodybai ruošiamas detalusis planas. A. Laurinavičius redakcijai sakė jau išsiaiškinęs, kad įstatymai gina jo interesus: be savininko sutikimo negalima paimti privačios valdos dalies jokiems kitiems reikalams.

Žemėtvarkos specialistai siūlė kompromisą – kaimynams geranoriškai susitarti ir dalį Laurinavičių sklypo kampo skirti posūkio paplatinimui.

Sodybos šeimininkai neprieštaravo skirti tam maždaug poros metrų savo žemės ruožą. Siūlomas variantas netenkino A. Valiulio, pareikalavusio dvigubai platesnio rėžio. Laurinavičiai nebesutiko jokiam kompromisui.

„Nesusitarus geruoju, kaimynų ginčas tegalės būti išspręstas, viešai svarstant sodybos detaliojo plano sprendinius. O šiais sprendiniais nepatenkinta pusė galės juos ginčyti teisme“, – redakcijai situaciją komentavo E. Mockūnaitė.

KOMENTARAS

Artūras ŠUKYS, rajono vyriausiasis architektas:

1992-aisiais daryti kadastriniai matavimai nenurodo tikslių sklypų ribų. Jų svarstyti su visuomene nereikėdavo, ribas tarpusavyje derindavo tik gretimų sklypų savininkai.

A. Laurinavičiaus sklypo tikslias ribas nustatys šiuo metu sodybai ruošiamas planas, prilyginamas detaliajam. Tokius planus nuo 2010-ųjų privaloma pasirūpinti miesto sodybų savininkams, vykdant Vyriausybės nutarimą. Dokumentą svarstant bus galima išspręsti keliuko posūkio platinimo problemą. Patvirtinus sodybos planą, nuosavybę įregistravęs A. Laurinavičius galės apsitverti savo sklypą. Kol kas paveldėtojui to daryti negalima – reikia laukti.

Autorės nuotr.

OBJEKTAS: Kaimynų ginčo objektas – ruošiamas aptverti Laurinavičių sklypo kampas.

ĮRODYMAI: Janina Laurinavičienė ir Antanas Valiulis savo tiesas įrodinėjo, remdamiesi namų valdų dokumentais.

NUOSTATA: Antanas Valiulis (pirmame plane) ir Stasys Norvaiša tvirtina, jog kaimynai užėmė įvažiavimui į sodybas paliktą valstybinę žemę.

SPRENDIMAS: Architektas Artūras Šukys teigia, kad problemas dėl keliuko išspręs sodybos planas.