Naujausios
Kiemo teritorijoje vykdant darbus vandens ir kanalizacijos šulinio vietoje apie 1,4 metro gylyje smėlio sluoksnyje atidengti, spėjama, 2 kapai ir buvusi laužavietė (ugniakuras).
Kapų duobės ir palaikai atverti po XVII–XIX amžiaus buvusių pastatų, kurių paskirtis kol kas nenustatyta, pamatais. Vienoje kapavietėje rasta apirusi kaukolė, rankų, stuburo kaulai, tačiau nuo juosmens žemiau griaučių nebelikę, greičiausiai suardyti per vėlesnes statybas. Prie jo galvos aptiktas labai sunykęs geležinis dirbinys (greičiausiai ietigalis, reikia konservuoti), liudijantis, kad palaidotas karys. Šalia aiškiai matoma antra kapo duobė.
Pasak archeologinius tyrimus atliekančio archeologo, docento dr. Ernesto Vasiliausko, akivaizdu, kad tai yra ikikrikščioniškojo periodo palaidojimai. Tą liudija trys faktai: rastas ietigalis, žmogus palaidotas galva į pietus, kas nebūdinga krikščioniams, be to, labai suiręs, taigi, itin seno laikotarpio. Vadinasi, dabartinėje Joniškio teritorijoje 1536 metais pastatyta pirmoji (medinė) bažnyčia iškilo buvusio pagoniškojo, žiemgališko kapinyno teritorijoje.
1995 metais Joniškyje vykdant archeologinius tyrinėjimus archeologei Audronei Šapaitei Miesto aikštėje prie namo Nr. 15 buvo aptiktas VII–VIII amžiais datuojamas kapas (čia buvo papildomai ištirtas 68 kvadratinių metrų plotas, daugiau kapų ir radinių, kurie leistų datuoti senamiesčio kultūrinį sluoksnį iki XVII amžiaus, tuo metu nerasta. Kitais metais rastas kitas panašaus laikotarpio kapas.
Dr. E. Vasiliauskas sako, kad dabar atkasti kapai gali būti ir ankstesnio periodo (V–VI amžiaus), nes paprastai visi palaidojimai arčiau upelio, šiuo atveju – link pratekančios Purvės (Prudencijos), yra senesni, bet pagal kai kuriuos radinius galėtų būti ir vėlėsni. Bendrai spėjamas periodas nuo V iki X amžių. Pasakyti tiksliai, kokio amžiaus minėti palaikai bei atskleisti daugiau detalių bus galima po laboratorinių tyrimų, kuriems bus išsiųsti kaulai bei kiti radiniai.