Jolitos Skablauskaitės sodybą įsigijo istorinės atminties puoselėtojas

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Rašytojos Jolitos Skablauskaitės sodyba naująjį savininką sudomino savo autentika, kaip senovinės statybos pavyzdys.
Kraštietės rašytojos Jolitos Skablauskaitės sodybą Kuisių kaime įsigijo joniškietis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas, krašto istorine atmintimi besidomintis ir istoriku be diplomo vadinamas Andrius Bitaitis. Jis sako, kad ieškojo autentiškos kaimo sodybos vasaroms praleisti ir netikėtai likimas atvedė į Kuisius. Iš ūkininko nusipirkęs namelį su pasodybiniu sklypu dabar jis sparčiai tvarko aplinką.
Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Žiemių prado „Simkala“ vadovas, krašto istorijos tyrinėtojas Andrius Bitaitis žada išsaugoti sodybos autentiką

Joniškietis Andrius Bitaitis pasakoja su šeima ieškojęs natūralios, tikros išlikusios kaimo sodybos, kurą galėtų įsirengti kaip vasarnamį. Apvažinėjo beveik visą rajoną, tačiau arba netenkino būklė, arba kaina, ar lėmė kitos aplinkybės, tad vis nenupirkdavo.

A. Bitaitis sužinojo apie rašytojos Jolitos Skablauskaitės namą, kuriame ji rašydama leisdavo vasaras, grįžusi į gimtąjį kraštą iš Vilniaus. Kūrėja „Šiaulių kraštui“ yra pasakojusi, kad čia gimdavo jos didieji romanai, nes ramybėje, gamtos apsuptyje, tylos glėbyje ateidavo pačios ryškiausios vizijos ir tekstai.

Pastatus su pasodybiniu sklypu jau anksčiau po rašytojos mirties 2018 metais buvo įsigijęs vienas rajono ūkininkas, su kuriuo susisiekęs A. Bitaitis pateikė pasiūlymą – jei namas nėra svarbus, galbūt sutiktų parduoti.

„Tikėjau, kad naujajam savininkui labiau aktuali žemė nei senas medinis gyvenamasis namelis, apsuptas senų didelių medžių, kuriuos net ir išpjauti, išrauti ir paversti dirbama žeme nebūtų paprasta. Tuo tarpu, mane domino būtent trobesiai ir labai gera aura, kurią nuvykęs ten pajutau. Svarbu buvo ir tai, kad namas dar pakankamai geros būklės, kuriame pasiremontavus galima apsistoti. Ūkininkas iš pradžių paprašė leisti pagalvoti, pasitarti su žmona. Bet netrukus gavau teigiamą atsakymą. Tad jau nuo praėjusio rudens esame sodybos Kuisiuose savininkai“, – sakė A. Bitaitis.

Joniškietis kol kas dar iki namelio remonto nepriėjo, tvarko aplinką. Reikėjo išpjauti gausybę priaugusių krūmokšnių, naujų pasisėjusių medelių ūglių, sugrėbti krūvas lapų. Norint leisti vasaras reikės pasirūpinti ir šuliniu, nes rudenį jame neliko vandens, tik pavasarį atsirado, tad nežinia, kaip bus vasarą, o vandentiekio sistemos kaime nėra.

Andrius Bitaitis nori išlaikyti autentiką, atkurti buvusias langines, kurios ne tik namą puošia, bet ir atlieka apsauginę funkciją nuo ilgapirščių pagundų. Galbūt pavyks surasti daugiau dokumentų, statinio nuotraukų.

„Kol kas nesu tikras, kada sodyba pastatyta. Nuosavybės dokumentuose rašoma, kad 1900-aisiais, tačiau kyla abejonių, nes ant molinio tvarko įrėžta statybų pabaigos data – 1947 metai. Vėlgi 1944 metais darytose iš oro fotografijose aiškiai matomi išdėstyti jau visi dabartiniai pastatai. Tad kol kas dar lieka mįslė, reikės daugiau tyrinėjimų“, – pastebi naujasis savininkas.

Joniškietis sakė, kad sodyba jį pirmiausia domino ne dėl to, kad yra rašytojos Jolitos Skablauskaitės gimtoji vieta, bet savo autentika, kaip senovinės statybos pavyzdys. Tačiau kartu žinojimas, kokia asmenybė čia gyveno, įpareigoja rūpintis. Tad naujasis savininkas ne tik neprieštaraus, bet ir mielai priims iniciatyvas sodybą pažymėti, juolab kad šie metai yra jubiliejiniai – rašytojai J. Skablauskaitei būtų sukakę 70 metų.

Istoriku be diplomo titiuluojamas Andrius Bitaitis daug dėmesio skiria savo krašto pažinimui ir istorijos populiarinimui. Prieš porą metų savo iniciatyva jis išleido Sidabrės 730 metų sukakties paminėjimui skirta jubiliejinį medalį ir suvenyrinių magnetukų, norėdamas priminti apie šios pilies ir apylinkių gyventojų pasipriešinimo kovas su Vokiečių Ordinu XIII amžiuje ir pilies sudeginimą. Dar metais anksčiau jis buvo išleidęs monetą Garuozos šilo mūšio sukakčiai (1287 m.) ir kartu su dailininku Artūru Slapšiu – pašto ženklą, ant kurio pavaizduotas karžygio portretas. Su istorijos profesionalais jis įgyvendino projektą „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ ir parengė leidinį „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos