Įmonėje „dirba“ špicas Dankanas

Įmo­nė­je „dir­ba“ špi­cas Dan­ka­nas

Pak­ruo­jie­čio vers­li­nin­ko Gin­tau­to Dzin­du­lio įmo­nės klien­tus daž­niau­siai pir­mas pa­si­tin­ka nykš­tu­ki­nis špi­cas Dan­ka­nas. Kil­min­gas au­gin­ti­nis ly­di šei­mi­nin­ką ir pas tie­kė­jus, da­ly­vau­ja par­duo­tu­vė­je ren­gia­muo­se pri­sta­ty­muo­se. Dan­ka­nas – vie­nin­te­lis Pak­ruo­jy­je įmo­nė­je „bend­ra­dar­biau­jan­tis“ šuo.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Į per­žen­gu­sius G. Dzin­du­lio par­duo­tu­vės slenks­tį įsmin­ga dvi ap­va­lios aku­tės, pū­kų ka­muo­lį pri­me­nan­tis šu­ne­lis ke­lis kar­tus ne­gar­siai am­te­li – pra­ne­ša šei­mi­nin­kui apie klien­tus. O pa­skui ly­di ap­žiū­rė­ti pre­kių, ne­prieš­ta­rau­ja pa­glos­to­mas. For­mi­nant san­dė­rius ar šei­mi­nin­kams dir­bant kom­piu­te­riu, ke­tur­ko­jis įsi­tai­so jam skir­to­je vie­to­je ant dar­bo sta­lo.

Kol pir­kė­jų nė­ra, Dan­ka­nas tu­pi už stik­li­nių par­duo­tu­vės du­rų ir ste­bi, kas vyks­ta gat­vė­je, trauk­da­mas praei­vių žvilgs­nius. Šei­mi­nin­kų dar­bo­vie­tė­je jis tu­ri sa­vo poil­sio kam­pe­lį nuo­ša­les­nė­je vie­to­je – guo­lį, du­be­nė­lius.

G. Dzin­du­liui su­si­ruo­šus pas tie­kė­jus, špi­cas pir­mas šo­ka į au­to­mo­bi­lį, įsi­tai­so ke­lei­vio vie­to­je. O lauk­da­mas šei­mi­nin­ko, per­li­pa ant vai­ruo­to­jo sė­dy­nės, at­si­sto­ja ant vai­ro. Va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu – šu­ne­lio silp­ny­bė.

Par­duo­tu­vė­je or­ga­ni­zuo­jant pri­sta­ty­mus, Dan­ka­nui ne kar­tą te­ko gy­vos rek­la­mos pa­rei­gos. Šu­niu­kas po­za­vo net su už­dė­ta tie­kė­jų fir­mi­ne ke­pu­rai­te, pa­tup­dy­tas į mi­ni t­rak­to­riaus sė­dy­nę.

Bet šei­mi­nin­kai sa­ko neiš­nau­do­jan­tys nuo­la­ti­nei įmo­nės rek­la­mai au­gin­ti­nio po­mė­gio bend­rau­ti ir ar­tis­tiš­ku­mo – tik lai­kas nuo lai­ko su­ren­gia nuo­tai­kin­gas at­rak­ci­jas. O šit Lat­vi­jo­je gy­ve­nan­tis Dan­ka­no bro­lis – te­nykš­tė šu­nų mais­to rek­la­mos žvaigž­dė, pa­ro­dų da­ly­vis.

Iš sos­ti­nės veis­ly­no įsi­gy­tą kil­min­gą, "či­puo­tą" au­gin­ti­nį Dzin­du­liai ne­pla­na­vo auk­lė­ti par­duo­tu­vės „bend­ra­dar­biu“ (Eu­ro­po­je po­pu­lia­ri nuo­sta­ta apie ke­tur­ko­jus įmo­nių ar įstai­gų "dar­buo­to­jus" jau ran­da at­gar­sių ir Lie­tu­vo­je –red. past.). „Įdar­bi­ni­mo“ prie­žas­tis – pro­ziš­ka: šu­ny­tis ne­ga­lė­jo bū­ti vie­nas, cyp­da­vo, blaš­ky­da­vo­si. Taip ir ėmė vež­tis jį kar­tu į įmo­nę. Špi­cas drau­ge su šei­mi­nin­kais iš­si­lei­džia ir ato­sto­gau­ti, ke­liau­ti.

„Dan­ka­nas šei­mos vers­le „dir­ba“ jau pen­ke­tą me­tų. Nuo­la­ti­niai klien­tai per tiek me­tų pri­pra­to prie jo ir ne­be­sis­te­bi, ma­ty­da­mi par­duo­tu­vė­je šu­niu­ką. Snū­du­riuo­jan­tį špi­cą ne vie­nas įmo­nės lan­ky­to­jas anks­čiau yra pa­lai­kęs la­pės iš­kam­ša, ypač kol Dan­ka­nas bu­vo ma­žas ir pri­mi­nė pū­kų ka­muo­lė­lį“, – juo­kia­si G. Dzin­du­lis.

Au­to­rės nuo­tr.

Gin­tau­tui Dzin­du­liui au­gin­ti­nis Dan­ka­nas ta­po bend­ra­dar­biu.

Gin­tau­to Dzin­du­lio šei­mos al­bu­mo nuo­tr.

Dan­ka­nas ke­liau­ja pas tie­kė­jus.