Naujausios
Gyvulininkystės planas: kiaulynų stūmėjai mėto pėdas
80 tūkstančių — nereikalingai plėtrai
Praėjusią savaitę rajono žemdirbiams pristatyta pataisyta gyvulininkystės plėtros studija. Po žmonių išreikštos aštrios kritikos joje neliko intensyvios gyvulininkystės plėtros zonų.
Politikai prabilo, kad studiją patvirtinus, bus atšauktas rajono Tarybos sprendimas leisti UAB „Saerimner“ statyti iki vienuolikos kiaulynų rajone.
Rajono ūkininkai klausė — kam reikalinga dešimtis tūkstančių kainavusi studija, jeigu nėra nė vieno prašymo statyti naujų fermų?
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Pakeitimas
Naująjį studijos variantą žemdirbiams pristatęs rajono architektas Artūras Šukys tikino, jog jame atsižvelgta į spalio mėnesį išsakytas pastabas ir prieštaravimus.
Viešame susirinkime, svarstant studiją, žmonėms aštriai pasisakius prieš numatytas intensyvios gyvulininkystės plėtros zonas, naujoje studijos redakcijoje jų neliko.
Dabar rajono žemėlapyje sužymėtos zonos, kuriose galima, o kuriose — nebus leidžiama užsiimti gyvulininkyste.
Anot A. Šukio, galimoms fermoms numatytos vietos, kuriose arti nėra krašto kelių, sodybų, kur retai lankosi žmonės.
Architekto teigimu, tokiose vietose turės tilpti ir pačios įmonės su įstatymais numatytomis sanitarinėmis zonomis, ir laukai srutoms išlaistyti.
Šiuo metu studija atiduota vertinti saugomų teritorijų, visuomenės sveikatos specialistams, aplinkosaugininkams ir kultūrininkams.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis teigė, jog sanitarinės zonos dydį nauji valstybės dokumentai nustato pagal gyvulių skaičių. O tie patys dokumentai uždėję „lubas“ fermų dydžiui: iki šešių tūkstančių paršavedžių ir apie dvidešimt vieną tūkstantį penimų kiaulių.
Ūkininkams priminus apie UAB „Saerimner“ priklausančią “Mūšą“, kurią už smardinamas, srutomis liejamas apylinkes žmonės koneveikia jau daugelį metų ir jos pavadinimą taria kaip keiksmažodį, J. Pupinis siūlė su šia įmone susigyventi.
Kuo „kvepia“ didelių kiaulynų plėtra, pastaruoju laiku įsitikino ir Vismantų gyventojai. Nes per kaimą į netoliese esantį išnuomotą lauką kurį laiką vežtos srutos, varvančios iš didelių cisternų, pagrindinę gatvę buvo pavertę panašia į mėšlidę.
Įrodinėtas studijos reikalingumas
Skeptiškai nusiteikę ūkininkai klausė: kam reikalinga 80 tūkstančių litų kainavusi studija, jeigu nėra nė vieno prašymo leisti kurti naujų fermų? Tik tam, kad būtų galima pasižiūrėti, jog jų kažkur statyti negalima?
Studijos reikalingumą ėmėsi įrodyti administracijos direktorė Asta Jasiūnienė, vėliau — vicemeras Romas Medzveckas.
A. Jasiūnienė priminė, jog pagal Europos Sąjungos reikalavimus visa veikla turi būti planuojama. Prieš keletą metų ruošiant bendrąjį rajono planą, kiaulių augintojai pareiškė norą statyti kompleksus konkrečiose vietovėse.
Anot A. Jasiūnienės, specialusis planas bus rengiamas, jei atsiras prašymų leisti planuoti fermas.
Pakruojiečių ūkininkų lyderis Alvydas Vasiliauskas studiją vertino skeptiškai: nors tokiame dokumente teigiama, jog bus remiami nedideli ūkiai — ūkininkai patys spręs, ar jiems verta ir kiek verta gyvulių laikyti kokioje vietovėje.
Nežinia, kieno — valstybės, ar privačių savininkų — yra žemė, kurioje galimai bus leista kurti fermas. Jeigu žemė privati — ar tokioms planuojamoms statyboms neprieštaraus jos savininkai?
Administracijos direktorei dėl studijos reikalingumo pritaręs vicemeras R. Medzveckas minėjo, jog studija įgalintų atšaukti prieš šešerius metus priimtą rajono Tarybos sprendimą leisti UAB „Saerimner“ statyti iki vienuolikos kiaulių kompleksų.
Studijos kritikams vicemeras prikišo politikavimą.
Opozicionierius ūkininkas Jonas Jurgeliūnas darė prielaidą, jog studija kaip tik sudarys prielaidas kiaulizacijos sprendimą pateisinti.
J. Jurgeliūnas informavo, jog opozicija yra parengusi projektą Tarybai šį sprendimą atšaukti.
Studija — priedanga nuo visuomenės?
Visuomenininkė Genovaitė Valčiukienė, nuo 2005— ųjų Lietuvos bei Europos teismuose siekianti, jog būtų atšauktas rajono apkiaulinimui leidimą duodantis politikų sprendimas, studiją vertino griežtai kritiškai.
Pasak visuomenininkės, tai tik būdas apgauti žmones — viešai kalbėti apskritai apie gyvulininkystę, o tomis kalbomis pridengti kiaulininkų planus.
G. Valčiukienė spalio mėnesį oficialiai pateikė siūlymą netvirtinti šios studijos.
„Į savo pasiūlymą gavau atsakymą, jog kai kurios kritikuotos vietos — pataisytos. Taip, tos, į kurias buvo konkrečiai bakstelėta pirštu. Tuo tarpu kita dalis atsakymo — tik tušti žodžiai“, — sakė G. Valčiukienė.
AGITATORIAI: Studijos reikalingumą įrodinėjo ir administracijos direktorė Asta Jasiūnienė, ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis. Šviesios vietos plane — tos, kur anot studijų rengėjų, galima plėtoti gyvulininkystę.
PĖDSAKAI: Srutų laistytojų smirdantys pėdsakai pagrindinėje Vismantų gatvėje išliko ne vieną dieną ir drėgnu rudenišku oru.
REZULTATAS: Po Ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininko Alvido Vasiliausko viešos kritikos, kad valdžia nesikalba su žemdirbiais apie žemės ūkį, studija buvo pristatyta jų pasitarime.
Autorės nuotr.