Gyventojų surinkti pinigai niekur nedingo

Gyventojų surinkti pinigai niekur nedingo

Gy­ven­to­jų su­rink­ti pi­ni­gai nie­kur ne­din­go

Į „Kraš­to ži­nių“ re­dak­ci­ją krei­pė­si Joniškio rajono Mel­nių kai­mo gy­ven­to­jas Vy­tau­tas Ga­siū­nas, tei­rau­da­ma­sis, kur pa­nau­do­ti žmo­nių su­rink­ti pi­ni­gai, ku­rie tu­rė­jo bū­ti skir­ti šal­tam as­fal­tui pirk­ti ke­liui į mi­nė­tą kai­mą re­mon­tuo­ti. Sau­gė­lau­kio se­niū­nė Edi­ta Nak­vo­sie­nė sa­kė, kad pi­ni­gai tie­siog ne­pa­nau­do­ti, o kol kas da­lis duo­bių ly­gi­na­mos be­to­nu. Vė­liau se­niū­nė per­skam­bi­nu­si pa­tiks­li­no, kad pi­ni­gus ke­ti­na grą­žin­ti V. Ga­siū­nui, nes jam, kaip pri­va­čiam as­me­niui, pa­pras­čiau per­kant as­fal­tą at­si­skai­ty­ti gry­nai­siais, o įstai­gai tai bū­tų pro­ble­ma.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ne­su­lau­kė ža­dė­to re­mon­to

Elekt­ro­ni­nia­me laiš­ke „Kraš­to ži­nių“ re­dak­ci­jai Vy­tau­tas Ga­siū­nas ra­šė, kad vi­sa is­to­ri­ja pra­si­dė­jo pa­va­sa­rį. Jis krei­pė­si į Sau­gė­lau­kio se­niū­nę Edi­tą Nak­vo­sie­nę dėl ke­lio, ve­dan­čio į Mel­nių kai­mą, re­mon­to. Ke­lio il­gis – du ki­lo­met­rai, jo būk­lė pra­sta, daug duo­bių, per ku­rias va­žiuo­jan­tiems ten­ka kra­ty­tis.

„Se­niū­nė pa­ža­dė­jo su­tvar­ky­ti tą ke­lią, nes yra skir­ta as­fal­to, tik ne­ži­nia, ar už­teks vi­soms duo­bėms už­lie­ti. Sa­vo ruož­tu pa­si­siū­liau pa­dė­ti ir su­rink­ti pi­ni­gų iš vie­tos gy­ven­to­jų, kas kiek ga­lės skir­ti šal­tam as­fal­tui pa­pil­do­mai pirk­ti. Ge­rų ūki­nin­kų ir ki­tų kai­mo žmo­nių dė­ka su­rin­kau dau­giau kaip 300 eu­rų ir pi­ni­gus nu­ve­žiau se­niū­nei į na­mus, – dės­to V. Ga­siū­nas. – Va­sa­ra bai­gia praei­ti, tad su­si­rū­pi­nau, ko­dėl mi­nė­tas ke­lias dar ne­tvar­ko­mas. O paaiš­kė­jo, kad šal­tas as­fal­tas jau pa­nau­do­tas ki­to kai­mo duo­bėms ly­gin­ti. Tai kur mū­sų kai­mo žmo­nių su­rink­ti pi­ni­gai?“

Pir­miau­sia dė­ko­ja gy­ven­to­jui

Laiš­ką gy­ven­to­jas bai­gia pa­ste­bė­ji­mu, kad rugp­jū­čio 8 die­ną ke­ly­je link Mel­nių pa­si­ro­dė se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai, ta­čiau jie į duo­bes klo­jo ne šal­tą as­fal­tą, bet lie­jo be­to­ną, ku­ris neats­pa­rus sun­kia­jai tech­ni­kai, o da­bar, vyks­tant ja­vap­jū­tei, ji nuo­lat zu­ja.

V. Ga­siū­nas ma­no, kad taip be­sielg­da­ma se­niū­nė vie­tos gy­ven­to­jus lai­ko ant­ra­rū­šiais.

Sau­gė­lau­kio se­niū­nė Edi­ta Nak­vo­sie­nė pir­miau­sia apie V. Ga­siū­ną pa­sa­kė ge­rų žo­džių. Anot jos, Mel­nių kai­mo gy­ven­to­jas pa­va­sa­rį ėmė­si ini­cia­ty­vos or­ga­ni­zuo­jant se­nų me­džių, ku­rie jau truk­dė va­žiuo­ti tech­ni­kai per kai­mą, ge­nė­ji­mą. Pats jis pri­si­dė­jo ne tik bur­da­mas tal­ki­nin­kus, bet ir sa­vo dar­bu.

Vis­ko vie­nu me­tu ne­spė­ja

Kal­bė­da­ma apie pro­ble­mą se­niū­nė pa­tiks­li­no, kad šie­met nu­ma­ty­tos ke­tu­rios to­nos as­fal­to bu­vo skir­tos ne konk­re­čiai ke­liui į Mel­nių kai­mą, bet vi­sų se­niū­ni­jos kai­mų ke­liams tvar­ky­ti. Aki­vaiz­du, kad jo ne­ga­lė­jo vi­siems už­tek­ti. Tad as­fal­tu bu­vo už­klo­tos duo­bės Ba­riū­nų kai­me, ku­ris di­džiau­sias se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Da­bar duo­bės į Mel­nių kai­mą ly­gi­na­mos be­to­nu, ta­čiau kai­mo gy­ven­to­jų su­rink­ti 330 eu­rų dar neiš­leis­ti. Už juos, kaip ir anks­čiau, ke­ti­na­ma pirk­ti šal­to as­fal­to.

Anot E. Nak­vo­sie­nės, su­spė­ti iš­kart vi­sus dar­bus pa­da­ry­ti neį­ma­no­ma. Nuo bir­že­lio 1 die­nos iki lie­pos ant­ro­sios pu­sės Sau­gė­lau­kio se­niū­ni­ja, kaip ir ki­tos se­niū­ni­jos, ne­be­tu­rė­jo nė vie­no as­mens, pa­siųs­to at­lik­ti vie­šų­jų dar­bų,o ki­tos pa­jė­gos men­kos: tik se­niū­ni­jos ūk­ve­dis, vie­nas dar­bi­nin­kas ir tie, kas ati­dir­ba už pa­šal­pas. Da­bar vėl įdar­bin­ti trys žmo­nės, to­dėl dar­bai ga­lė­jo pa­ju­dė­ti spar­čiau. Tie­sa, dar prieš tai te­ko šie­nau­ti ne­men­kus plo­tus, pjau­ti krū­mokš­nius, pa­de­dant pa­sie­nie­čiams.

Lė­šas grą­žins ini­cia­to­riui

Kai straips­nis jau bu­vo pa­reng­tas spau­dai, se­niū­nė E. Nak­vo­sie­nė re­dak­ci­ją in­for­ma­vo, kad vis­tik nu­tar­ta su­rink­tas gy­ven­to­jų lė­šas grą­žin­ti pa­čiam ini­cia­to­riui V. Ga­siū­nui, nes jam, kaip pri­va­čiam as­me­niui, pa­pras­čiau pirk­ti pre­kes, šiuo at­ve­ju – as­fal­tą – gry­nai­siais. O duo­bių re­mon­tą ir to­liau įsi­pa­rei­go­ja at­lik­ti se­niū­ni­ja su sa­vo dar­bi­nin­kais.

Se­niū­nė pa­žymėjo, kad mi­nė­tas ke­lias į Mel­nius ties­tas gan se­niai, gal apie 1984–1985 me­tus. As­fal­to dan­ga plo­na, tad leng­vai iš­lau­žia­ma, ypač va­žiuo­jant sun­kia tech­ni­ka. To­dėl jį re­mon­tuo­ti ten­ka be­veik kiek­vie­nais me­tais.

Au­to­rės nuo­tr.

Ke­lio į Mel­nius duo­bės kol kas lo­po­mos be­to­nu, bet už gy­ven­to­jų su­rink­tus 330 eu­rų as­fal­to dar bus per­ka­ma.