Naujausios
Europos viršukalnėse – su mokytoju Vytautu
Ventos miesto gimnazistai mikroautobusu, vairuojamu juos suburiančio mokytojo Vytauto Šiurkaus, vis keliauja po Europą. Pasigrožėti kalnais.
Kasmet susidaro po kelias grupes. Per 13 metų įkopta į 28 valstybių aukščiausias viršukalnes. Žemiausia – 1 kilometro, aukščiausia – 4,8 kilometro.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Pirmosios svajonės buvo kuklios
Praėjusį savaitgalį Ventos gimnazijoje surengtoje šventėje keliautojai pabrėžė: baigta. Bet ir pridūrė, kad ateityje kelionės tęsis, bet nebe tokio formato. Nebelieka tik trylika metų trukusio projekto.
Į projekto pabaigtuves ne visi galėjo atvykti iš kviestų apie 50 gimnazijos auklėtinių. Tiek yra dalyvavusių nuo 2005 metų vykstančiose išvykose po kalnus.
Vieni pabandė keliauti kartą ar antrą. Kiti mėgavosi iki dešimties. Rekordininkų sąskaitose – po keliolika kelionių. Daugiausia viršukalnių pabuvojo Gintaras Šidlauskas – 17, iš pradžių lyderiavusi Eglė Skabeikytė – 14.
Pats mokytojas V. Šiurkus pamėgo keliones į kalnus dėl jų gražumo. Lyg adrenalinas veikia patiriami savęs išbandymai. Kai reikia ne tik fizinės ištvermės. Kai sugebi išlaikyti psichologinį stabilumą.
Per kelerius metus kelionių patirties įgijo artimųjų ir draugų kompanijoje. Tuomet ryžosi sudominti savo mokinius. Pirmuosius nuvežė į Tatrų kalnus pažygiuoti pėsčiųjų takais.
Kitais metais – vėl Tatrai, bet Lenkijos teritorijoje. Pasiekta tos valstybės aukščiausia viršukalnė – 2499 metrų Rysy.
Būtent ta grupelė ir pasvajojo: pabandykime įlipti ir į kitų valstybių aukščiausius kalnus.
„Neįsivaizdavome, kad tiek daug įmanoma, svarstėme realistiškiau: kopsime ten, kur įmanoma mūsų jėgoms“, – prisimena V. Šiurkus.
Jis internete ieškojo informacijos, parinkdavo maršrutus.
Į Monblaną – dukart
„Nuo vienos kelionės metuose gerokai įsibėgėjome, – įvertino organizatorius. – Iš pradžių padaugėjo iki dviejų, paskui tas skaičius palaipsniui vis augo iki rekordo 2018-aisiais – šešios kelionės. Iš viso – 29.
Daugiausia kelias vedė į Balkanų pusiasalį, jame esančių Slovėnijos, Kroatijos, Makedonijos ir kitų valstybių kalnus.
Pasigrožėta nuo aukščiausių viršukalnių Vengrijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Austrijoje.
Ilgiausiai ventiškiams nepasidavė nykštukinės Europos valstybės Lichtenšteino aukščiausias kalnas – 2 599 metrų Graušpicė. Nors viena žemiausių Europos viršukalnių, tačiau dėl stačių šlaitų ir besikeičiančios gamtos iškart nepavyko įkopti. Reikėjo atvažiuoti kitais metais – vėl nesėkmė. Pavyko tik trečioje kelionėje.
Labiausiai gimnazistai didžiuojasi 2009 metų vasaros kelione, Prancūzijoje pasiekė aukščiausio Vakarų Europos kalno Monblano viršūnę 4808 metrų aukštyje.
„Aišku, seniau galėjome baigti projektą, surinkti tą didžiulį skaičių, – teigė V. Šiurkus. – Bet kai patyrę turistai baigia gimnaziją – reikia naujokus ruošti. Tokius iškart nevesi sudėtingomis perėjomis. Tad važiuojame kaupti patirties į tuos pačius žemesnius kalnus, kur subrendo ankstesnė karta“.
Todėl bemaž po dešimtmečio, 2018-aisiais, V. Šiurkus savo auklėtinius vėl vedė į Monblaną, tačiau toje dalyje, kuri priklauso Italijos teritorijai. Ten viršukalnė yra keliasdešimčia metrų žemėlesnė (4748 metrų) negu prancūsų pusėje.
„To nežinojau pirmoje kelionėje į Monblaną ir negalėjome tada vienu šūviu nušauti du zuikius – persiversti per perėją ir į savo sąskaitą įsirašyti tiek Prancūzijos, tiek Italijos aukščiausias viršūnes“, – sakė V. Šiurkus.
Važiuok – jei su Vytautu
„Internete radau informacijos apie entuziastus, besidžiaugiančius aplankytomis aukščiausiomis vietomis, pavyzdžiui, Vatikane ar Lietuvoje su šimtu kitu metrų aukštumo kalvomis, – sakė V. Šiurkus. – Jei būtume vaikęsi statistikos, tai galėjome ją pagerinti, nes Europoje aplankėme 34 valstybes“.
Tuo tarpu ne visi žemų aukštumų skaičiuotojai pakilo iki ventiškių žemiausio aukščio 1014 metrų Vengrijoje, kur yra Kekes kalnas.
Nesilygina ventiškiai ir su tais keliautojais, kurie šturmuoja salose ir Rusijos teritorijai priklausančioje geografinėje Europoje esančius kalnus. Mokytojas jų į maršrutą neįtraukė todėl, kad tam reikia daug išlaidų ir sudėtingų formalumų, pavyzdžiui, dėl skrydžių lėktuvu.
Todėl mokytojas rinko vietas, iki kur galėjo vaikus nuvežti savo mašina.
„Jūs galite savimi didžiuotis, nes tiek Europos viršukalnių niekas pasaulyje nėra matęs daugiau negu Ventos moksleiviai“, – tikino jų mokytojas.
Jo teigimu, nė vienas kad ir labiausiai patyręs alpinistas nekviečia bendražygiais moksleivių. Alpinistus vienijančios organizacijos tai palaimina tik tuomet, jei kartu su kiekvienu nepilnamečiu žygiuoja ir kuris iš jo tėvų.
Tuo tarpu V. Šiurkaus auklėtinių tėvai juo paprasčiausiai pasitiki. Įvykdo visus formalumus.
Mokytojas mena, kaip atsargiai klausė ventiškės, ar išleistų dukrą į Monblaną tuo metu, kai ten prieš kelis mėnesius žuvo kopę trys lietuviai. Mama pasakė: „Jei su Vytautu, tai gali važiuoti kur norit“.
Renginyje mokytojas prašė auklėtinių: „Grįžę namo savo tėveliams būtinai pasakykite, kaip esu jiems dėkingas už pasitikėjimą manimi“.
Autoriaus nuotr.
Arbatos puodeliai su užrašu „Ventos gimnazistai – ant aukščiausių Europos valstybių viršūnių“ primins ventiškiams keliones į šio žemyno kalnus.
Ventos vidurinės mokyklos mokytojas Vytautas Šiurkus renginyje patikino: „Baigėme kelionių į Europos viršukalnes projektą, bet tai nereiškia, kad nebevažiuosime. Važiavome ir važiuosime“.
Viena iš daugiausia viršukalnių – keturiolika – pasiekusi Eglė Skabeikytė sveikino savo mokytoją Vytautą Šiurkų ir sakė: „Mes esame ir draugai“.