Duobės Kelmės demografiniame žemėlapyje tik gilėja

Duobės Kelmės demografiniame žemėlapyje tik gilėja

Duobės Kelmės demografiniame žemėlapyje tik gilėja

Kelmės rajone praėjusiais metais tik Kukečių seniūnijoje gimė tiek pat žmonių kiek mirė. Kitose seniūnijose mirtys gimimus lenkia dvigubai arba trigubai ir net daugiau. Demografinės duobės vis gilėja.

Regina MUSNECKIENĖ

Mirtys gimimus lenkia ir septynis kartus

Bene didžiausia demografinė duobė žiojėja vienoje iš mažiausių Kelmės rajone Vaiguvos seniūnijoje. Pernai čia mirė 30 žmonių. O gimė tik 4 kūdikiai. Vadinasi, mirtys gimimus čia lenkia daugiau nei septynis kartus.

Beveik tris kartus mirusieji lenkia gimusius Tytuvėnų mieste. Čia mirė 39 senbuviai. Gimė tik 14 kūdikių. Pakražančio seniūnijoje mirė dvigubai daugiau žmonių negu gimė — 40 ir 20.

Kitose seniūnijose disbalansas nėra toks didelis. Antai Kražiuose mirė 43, gimė 24. Seniūnas Vaclovas Andrulis sako, jog nėra kam gimdyti vaikų, nes seniūnijoje gyvena daugiausia garbaus amžiaus žmonių. Apie tai, kad jaunimas masiškai traukia į užsienį, kalba ir Pakražančio seniūnas Alfonsas Sakalauskas.

Rekordiškai daug žmonių mirė Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje — pernai — net šešios dešimtys. 2009 metais mirė — 54. Gimusiųjų, deja, irgi mažėja. Pernai gimė 34 kūdikiai. 2009 metais šioje seniūnijoje pasaulį išvydo 37, 2008 -aisiais — 36 naujagimiai.

Po septynių dešimtmečių Užvenčio seniūnijos gali nelikti

Didžiausioje Kelmės rajone Užvenčio seniūnijoje pernai mirė 67 žmonės. Gimė tik 32. Tokia situacija tęsiasi jau ne pirmus metus.

Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas paskaičiavo, jog tokiais tempais mažėjant gyventojų, po septyniasdešimties metų Užvenčio seniūnijos neliks. Mat per pastarąjį dešimtmetį seniūnijoje sumažėjo šešiais šimtais gyventojų. 2000 — aisiais metais jų buvo per keturis tūkstančius — 4260, dabar — tik 3660.

Kelmės demografinis disbalansas irgi nedžiuginantis. Rajono centre gimė tik 97 kūdikiai. O mirė 160 žmonių. Po kelių dešimtmečių gali nelikti ir viso Kelmės miesto.

Daugiau miršta vyrų

Šaukėnų seniūnas Algimantas Šukys pastebėjo, jog seniūnijoje dažniau miršta vyrai negu moterys. Antai 2008 metais mirė 25 vyrai ir 14 moterų. Mirusiųjų amžiaus vidurkis buvo 65 metai. 2009 -aisiais — mirė 29 vyrai ir 23 moterys. Jų amžiaus vidurkis buvo 72 metai. Pernai mirčių buvo mažiau — mirė 20 vyrų ir 16 moterų. Jų amžiaus vidurkis 71 metai.

Mirčių pernai palyginti su ankstesniais metais šiek tiek sumažėjo. Antai 2009 mirė 52, pernai — tik 36 žmonės. Gimė 22 kūdikiai. Demografinė situacija čia geresnė negu Užventyje. Mirtys gimimus lenkia mažiau.

Atsikelia naujų gyventojų

Nepaisant gausių mirčių, lenkiančių gimimus, Šaukėnų seniūnijoje bent pastaruoju metu gyventojų nemažėja. Palyginti su 2008 metais jų net padaugėjo. Prieš porą metų seniūnijoje gyveno 2754 žmonės. Pernai buvo registruota 2772 gyventojai.

Svilės šaltiniai, Spaudžių pušynai ir kitos gražios vietos traukia didmiesčių gyventojus. Jie, pardavę butus miestuose, perka čia namus ir įsikuria, į teigiamą pusę keisdami demografinę situaciją.

Žinoma, prieš dešimtmetį demografinė situacija Šaukėnų seniūnijoje buvo daug geresnė — gyveno 3200 žmonių.

Panaši padėtis ir Kukečių seniūnijoje. Gyventojų čia padaugėjo pusšimčiu. Gera geografinė padėtis (seniūnija išsidėsčiusi tarp Kelmės ir Šiaulių), draustiniai, Dubysa, Kražantė, ežerai vilioja miestiečius čia įsikurti. Be to, ir mirusiųjų bei gimusiųjų skaičius pernai išsilygino. Kukečių seniūnijoje vienintelėje rajone gimė 15 kūdikių ir mirė 15 žmonių. Šioje seniūnijoje demografinė padėtis pati optimistiškiausia.

Liolių seniūnas Vytautas Mikalauskas taip pat pastebi neblogų tendencijų. Gimimų daugėja. Užpernai gimė 30, pernai — 33, kūdikiai. Mirčių mažėja: užpernai mirė 51, pernai — 43 žmonės. Pasak seniūno, demografinė duobė būtų dar seklesnė, jeigu ne Senelių namai. Jie labai padidina mirimų skaičių.

Duobes gilina emigracija

Kražių seniūnijoje Daukintiškės kaime gyvenantys Ona ir Vaclovas Apulskiai jau keturias savo artimiausjųjų šeimas išleidę į Angliją. Ten gyvena dviejų dukrų ir dviejų anūkų šeimos. Ona su nostalgija kalba apie už tūkstančių kilometrų gyvenančias dukras ir anūkus. Tačiau gyvenimas Lietuvoje jaunus žmones tiesiog žemino ir žeidė. Informatikos magistras Darius negalėjo gauti normaliai apmokamo darbo. Darbdaviai siūlė tik tūkstantį litų.

Jau daug metų Anglijoje gyvenančios Apulskių dukros dirba vadovaujančius darbus. Žentas, anot Onos taip pat apie darbą Anglijoje pasakoja su pasigėrėjimu. Jis vežioja prekes iš uosto į prekybos bazę. Pasakoja, jog niekuomet nėra dirbęs lengvesnio darbo. Sunkvežimiai — modernūs. Nesunku vairuoti. Ir uždirba gerai.

Vyriausioji Apulskių dukra Angelė į tėvynę ketina grįžti tik sulaukusi pensijos. Anūkų vaikai taip pat gims Anglijoje, nes ir jie ten įsitvirtina.

Tokių šeimų, iš kurių bent po vieną ar kelis vaikus išvykę svetur, Kelmės rajone beveik kas antra. Praėjusiais metais kiekvienoje seniūnijoje po kelias dešimtis jaunų žmonių deklaravo savo gyvenamą vietą užsienyje.

KELMĖ: Kelmės miestas kasmet vis gražiau tvarkomas ir puoselėjamas. Tačiau, ar po kelių dešimtmečių bus kas jame gyvena?

 

VAIKYSTĖ: Rugsėjo pirmosios šventė Kelmėje. Kasmet į rajono mokyklas ateina maždaug trimis šimtais mažiau mokinių. 

 

SVEČIAI: Gandrai rajono miestuose ir kaimuose — vis rečiau „atneša“ kūdikių. 

Autorės nuotr.