Devyni vaikai Paprūdžiuose surado motinas

Devyni vaikai Paprūdžiuose surado motinas

De­vy­ni vai­kai Pap­rū­džiuo­se su­ra­do mo­ti­nas

Ke­tu­rios Pap­rū­džių kai­mo šei­mos nu­spren­dė priim­ti į sa­vo na­mus de­vy­nis Vi­jur­kų vai­kų na­mų glo­bo­ti­nius, su­teik­ti jiems na­mų ši­lu­mą, mo­ti­niš­ką ir tė­viš­ką rū­pes­tį, iš­mo­ky­ti tvar­ky­ti sa­vo bui­tį ir gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pa­vyz­dį ro­do bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas

Ge­ru­mo pa­vyz­dį kai­mui pa­ro­dė bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko  ūki­nin­ko Vy­tau­to Pab­rė­žos šei­ma. Praė­ju­sios sa­vai­tės penk­ta­die­nį jie į sa­vo so­dy­bą par­si­ve­žė pen­kis Vi­jur­kų vai­kų na­mų glo­bo­ti­nius: tris bro­liu­kus bei mer­gai­tę ir ber­niu­ką iš dvie­jų skir­tin­gų šei­mų. Trys vai­kai – pu­siau naš­lai­čiai, vie­na ne­te­ku­si abie­jų tė­vų.

Pir­mo­sios die­nos nau­juo­se na­muo­se ne­nu­vy­lė nei glo­bo­ti­nių, nei jų glo­bė­jų. Glo­bė­jai ber­niu­kus ap­gy­ven­di­no ant­ra­ja­me sa­vo na­mo aukš­te, erd­via­me kam­ba­ry­je, mer­gai­tei su­tei­kė at­ski­rą kam­ba­rį pir­ma­ja­me aukš­te.

Ka­dan­gi vie­ni vai­kai mo­ko­si Kel­mė­je, ki­ti El­vy­ra­vo­je, Pab­rė­žos nu­spren­dė leis­ti jiems ­baig­ti moks­lo me­tus to­se mo­kyk­lo­se, ku­rio­se mo­kė­si. Jie kas­dien pa­ve­ža vai­kus iki Kel­mės. Iš Kel­mės į El­vy­ra­vą nu­si­ve­ža mo­kyk­li­nis au­to­bu­siu­kas.

Glo­bė­jai nuė­jo ne­trum­pą ke­lią, kol ga­lė­jo į sa­vo na­mus vi­sam lai­kui par­si­vež­ti pen­kis vai­kus. Jie bai­gė spe­cia­lius kur­sus, jų ge­bė­ji­mus glo­bo­ti įver­ti­no ko­mi­si­ja.

„Mu­du su vy­ru taip nu­spren­dėm ir taip pa­da­rėm,– įsi­ti­ki­nu­si spren­di­mo tei­sin­gu­mu Ire­na Pab­rė­žie­nė. – Mėgs­tu šei­mi­nin­kau­ti na­muo­se. Vai­kais pa­si­rū­pin­ti ne­bus sun­ku. Be to, aš su vai­kais ge­riau su­ta­riu ne­gu su suau­gu­siais. Glo­bo­ti­niai – la­bai pro­tin­gi. Ge­rai mo­ko­si. Ma­nau, kad pa­vyks iš­mo­ky­ti ir šei­mi­nin­kiš­kai tvar­ky­ti sa­vo gy­ve­ni­mą.“

Glo­bo­ti nu­ta­rė, kai iš­tuš­tė­jo na­mai

Ire­na ir Vy­tau­tas Pab­rė­žos išau­gi­no du sa­vo vai­kus. Duk­ra Eg­lė gy­ve­na Šiau­liuo­se. Iš­te­kė­ju­si au­gi­na du sa­vo vai­kus. Sū­nus Žil­vi­nas su žmo­na Mo­des­ta taip pat au­gi­na duk­rą ir sū­nų. Ku­rį lai­ką jau­na šei­ma gy­ve­no pas tė­vus. Da­bar nu­si­pir­ko  na­mą Pap­rū­džiuo­se, vi­sai ša­lia tė­vų.

Kai iš­tuš­tė­jo na­mai, Ire­na ir Vy­tau­tas Pab­rė­žos nu­spren­dė pa­si­da­ly­ti na­mų ši­lu­ma su jos ne­tu­rin­čiais vai­kais.

Dar tuo­met, kai lan­kė kur­sus, iš glo­bos na­mų sa­vait­ga­liams par­si­vež­da­vo vai­kus. Su jais ap­si­pra­to.

Prie glo­bo­ti­nių pri­pra­ti­no ir sa­vo vai­kus bei anū­kus. Ve­ly­kas Pab­rė­žų na­muo­se šven­tė jų duk­ros ir sū­naus šei­mos, 4 anū­kai ir 5 glo­bo­ti­niai. Šei­ma iš­si­plė­tė iki 15 žmo­nių.

Vai­kų šei­mos pri­ta­rė to­kiam tė­vų pa­si­ry­ži­mui. O tė­vų kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­tis sū­nus Žil­vi­nas su žmo­na Mo­des­ta ir pa­tys nu­spren­dė glo­bo­ti aš­tuo­ne­rių ar de­šim­ties me­tų mer­gai­tę. Kol kas lan­ko glo­bė­jų kur­sus, o vė­liau dve­jų ir pen­ke­rių me­tų sa­vo vai­kams par­veš se­su­tę.

Ši mer­gai­tė tu­rė­tų bū­ti de­šim­ta iš Vi­jur­kų glo­bos na­mų į Pap­rū­džius pa­te­ku­si glo­bo­ti­nė.

Su­si­ti­ki­mas li­go­ni­nė­je

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko šei­mą glo­bo­ti vai­kus įkvė­pė ir su bū­si­mais glo­bo­ti­niais su­pa­žin­di­no ta­me pa­čia­me Pap­rū­džių kai­me gy­ve­nan­čių Edi­tos ir Ir­man­to Mus­nec­kų glo­bo­ti­nė Sand­ra. Ji pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo bend­raam­žius naš­lai­čius, ku­riuos Pab­rė­žos priė­mė į sa­vo na­mus.

Sand­ros ir Edi­tos Mus­nec­kie­nės drau­gys­tė tru­ko ke­le­rius me­tus. Edi­ta su vy­ru Ir­man­tu au­gi­no du sū­nus Ro­ką ir Be­ną. Prieš ke­le­rius me­tus Be­nas su­si­rgo ir su ma­ma bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę. Ten vie­na, be ma­mos, gu­lė­jo ir Sand­ra iš vai­kų na­mų. Edi­ta su mer­gai­te su­si­drau­ga­vo. Ta­čiau, kai sū­nus pa­svei­ko, grį­žo na­mo. Ke­liai su ma­žą­ja drau­ge iš­si­sky­rė.

Vis dėl­to jau­na ma­ma ne­ga­lė­jo už­mirš­ti li­go­ni­nė­je su­tik­tos ma­žy­lės. Kar­tais ją sap­nuo­da­vo. Rū­pė­jo, kaip jai se­ka­si vai­kų na­muo­se. Apie sa­vo jaus­mus pa­pa­sa­ko­jo drau­gei. Ši paa­ki­no: „Nu­va­žiuok į vai­kų na­mus. Ap­lan­kyk.“

Edi­ta taip ir pa­da­rė. Ap­lan­kė. Pas­kui lan­ky­mai daž­nė­jo. Mer­gai­tę pa­siim­da­vo sa­vait­ga­liais pa­si­sve­čiuo­ti.

Prieš po­rą me­tų Mus­nec­kų šei­ma su­si­lau­kė dar vie­no sū­naus. Au­ga ma­ža­sis Emi­lis. At­ro­do, už­ten­ka ir sa­vų vai­kų. Ta­čiau Edi­ta ne­nus­to­jo lan­ky­ti ir sū­naus Be­no ben­draam­žės Sand­ros.

Praė­ju­sį rug­sė­jį par­si­ve­žė ją vi­sam lai­kui. Bai­gė glo­bė­jų kur­sus. Ban­dys at­sto­ti mer­gai­tei ma­mą.

Edi­tos vy­ras Ir­man­tas dir­ba Ang­li­jo­je. Į na­mus grįž­ta tik ke­lis kar­tus per me­tus. „Su juo pa­si­ta­riu, bet nu­spren­džiu vie­na, – juo­kau­ja mo­te­ris. – Vy­ras iš pra­džių at­kal­bi­nė­jo, abe­jo­jo, ar pa­jėg­siu pa­si­rū­pin­ti to­kiu bū­riu vai­kų. Pa­čios ber­niu­kai paaug­liai. Bet da­bar pa­mi­lo. Glo­bo­ti­nei par­ve­ža iš Ang­li­jos do­va­nų. Auk­lė­ja sū­nus, kad ne­skriaus­tų mer­gai­tės. Ir man Sand­ra – la­bai ge­ra. Su ja pa­si­šne­ka­me, kar­tu tvar­ko­mės, ga­mi­na­me.“

Edi­ta sa­ko kar­tais nu­ve­žan­ti glo­bo­ti­nę ir pas tik­ruo­sius tė­vus Šau­kė­nų se­niū­ni­jo­je. Ji no­ri bent ret­sy­kiais ap­lan­ky­ti tė­vus. Iš vi­so jie tu­ri sep­ty­nis vai­kus. Du jau suau­gę. Vie­na se­suo įvai­kin­ta už­sie­ny­je, ki­ti te­be­gy­ve­na Vi­jur­kų glo­bos na­muo­se.

Sū­nūs užau­go, o  na­muo­se nau­jas džiaugs­mas

Na­mus Pap­rū­džiuo­se su­ra­do ir sep­ty­ne­rių me­tu­kų Vi­jur­kų vai­kų na­mų glo­bo­ti­nė Go­da. Ją glo­bo­ja Va­le­ri­ja ir Ro­mal­das Ja­nu­šaus­kai.

Nuo praė­ju­sios sa­vai­tės penk­ta­die­nio mer­gai­tė gy­ve­na glo­bė­jų šei­mo­je. Va­le­ri­ja Ja­nu­šaus­kie­nė pa­sa­ko­ja, jog iš pra­džių mer­gai­tę par­si­vež­da­vo pa­si­sve­čiuo­ti. Bai­gę kur­sus ir su­si­tvar­kę for­ma­lu­mus įtei­si­no glo­bą. Tik­ro­ji ma­žo­sios Sand­ros ma­ma mi­ru­si. Tad po­niai Va­le­ri­jai teks at­sto­ti mer­gai­tei ma­mą.

„Užau­gi­no­me du sū­nus. Jie jau išė­jo iš na­mų. Vie­nas ve­dęs, – pa­sa­ko­ja po­nia Va­le­ri­ja. – Pa­gal­vo­jau, kad tuš­tu­mą ga­lė­tų už­pil­dy­ti koks ma­žas žmo­gu­tis. Vy­ras dir­ba. Aš kiau­rą die­ną na­muo­se. Nu­va­žia­vom į vai­kų na­mus. Pa­ma­čiau Go­du­tę. Vis­kas pa­ti­ko: ir mer­gai­tės iš­vaiz­da, ir jos el­ge­sys. Pa­ju­tau ar­tu­mą mer­gai­tei, tar­si bū­tų ne­sve­ti­ma.“

Kol kas Ja­nu­šaus­kai ve­žio­ja glo­bo­ti­nę į vai­kų dar­že­lį. Ru­de­nį ji pra­dės lan­ky­ti „Kra­žan­tės“ pa­grin­di­nę mo­kyk­lą.

Du ke­tu­rio­li­kos ir sep­ty­nio­li­kos me­tų ber­niu­kus nu­spren­dė glo­bo­ti ir pa­prū­diš­kiai Vir­gi­ni­ja ir Vy­tau­tas Le­vic­kai. Bro­liu­kai – po­nios Vir­gi­ni­jos gi­mi­nai­čiai. Dar du jų šei­mos vai­kus paė­mė glo­bo­ti ki­ti gi­mi­nai­čiai.

De­vy­ni Vi­jur­kų vai­kų na­mų glo­bo­ti­niai Pap­rū­džiuo­se ra­do šei­mas ir na­mus. Ta­čiau, pa­sak Sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių sky­riaus ve­dė­jos Dan­guo­lės Tei­šers­kie­nės, 30 vai­kų ga­lin­čiuo­se su­tal­pin­ti glo­bos na­muo­se vis tiek dar li­ko per daug – 34 mi­ru­sių ir gy­vų tė­vų naš­lai­čiai.

Au­to­rės nuo­tr.

ŠI­LU­MA: Ire­nos ir Vy­tau­to Pab­rė­žų bei jų sū­naus Žil­vi­no ir mar­čios Mo­des­tos šei­mos nu­spren­dė sa­vo na­mų ši­lu­ma pa­si­da­ly­ti su Vi­jur­kų glo­bos na­mų vai­kais. Vy­res­nie­ji Pab­rė­žos nuo praė­ju­sios sa­vai­tės penk­ta­die­nio glo­bo­ja pen­kis, jau­nes­nie­ji lan­kys kur­sus ir paims glo­bo­ti vie­ną mer­gai­tę.

VAI­KAI: Vi­jur­kų vai­kų na­mų glo­bo­ti­niai bend­ruo­me­nės ren­gi­niui pa­sta­tė spek­tak­lį apie Mo­ti­ną že­mę, ku­ri neiš­si­ža­da sa­vo vai­kų. Ir spek­tak­liu­kas, ir vai­kų akys liu­di­ja mei­lės ir na­mų ši­lu­mos il­ge­sį.

DŽAUGS­MAS: Sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Dan­guo­lė Tei­šers­kie­nė džiau­gia­si, kad vien Pap­rū­džiuo­se at­si­ra­do ke­lios šei­mos, bai­gu­sios kur­sus, ati­ti­ku­sios glo­bė­jams ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus ir pa­no­ru­sios glo­bo­ti sve­ti­mus vai­kus.