Naujausios
Benamis ieško bent šilumos
Antanas neturi namų. Prisiglaudžia, kur pasitaiko. Žiemą jam kyla daugiausiai bėdų, nes šalta. Šilumos dažniausiai jis ieško gydymo įstaigose. Laimei, kad atsiranda, kas padeda. Ir ne tik jam.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Palatoje – šilta ir gera
Kuršėnų ligoninės palata. Antanas (vardas pakeistas) sėdi ant baltai paklotos lovos. Ant spintelės guli dvi tabletės. Jas išgers vėliau, kaip ir nurodyta.
Antanas apie save bei kelią, atvedusį į ligoninę, pasakoja nedaug. Tik šiek tiek žinodamas apie jo gyvenimo būdą gali užduoti konkrečius klausimus ir sulaukti atsakymų.
Pas medikus Antaną atvedė ne liga – jis neturi kur prisiglausti. Jei už lango žaliuotų, jei lepintų šiluma, tai ir bėdos nebūtų. Sako, vasarą pernakvoti nueidavęs tai vienur, tai kitur pas draugus. Bet dabar – žiema, negali žinoti, ar kurią dieną ar naktį nespustelės ir stipresnis šaltis.
Kur tada dėtis? Tuo labiau, kad, anot 68-erių metų Antano, visi artimiausieji žmonės jau išmirę. Jis gyvenęs mamos bute, bet jo neliko. Dėl to kilę nesutarimų su broliu, kuris, kaip ir mama, jau iškeliavęs Anapilin.
„Matai, išplautas, sutvarkytas, barzdos nebėra. Kiek utėlių buvo, Dieve tu mano... Kiek čia mums kainuoja sveikatos. Ir neklauso“, – į pokalbį įsiterpia palaton įėjusi Slaugos skyriaus administratorė Danutė Sabaliauskienė.
Antanas linkčioja, jai pritardamas. Tik kai ji primena jo itin negražius poelgius, skuba neigti.
Šis nelengvo likimo žmogus tarp kuršėniškių medikų jau seniai gerai žinomas.
Ieško, kur prisiglausti
Kuršėnų ligoninės direktorius Arvydas Krilius sako, kad į ligoninę Antanas pateko nesiprausęs ir nekeitęs drabužių jau tikriausiai pusę metų. Todėl jį lydi stiprus, nemalonus, už 30-40 metrų jaučiamas kvapas. Atšalus orams jis eina į gydymo įstaigas, kadangi čia nėra sargų, ir bando pasišildyti. Bet tada pacientai pradeda piktintis, jog dūstą.
Dieną Antanas ne kartą glaudėsi šiame pastate. Ir į Konsultacinės poliklinikos pastato antrąjį aukštą užlipa, prie šildymo radiatorių pasėdi. Kai nėra lankytojų, tai niekas ir nevaro.
Pasak Aloyzo Rapševičiaus, Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo, kur Antanas glaudžiasi – tiksliai sunku pasakyti. Jis dažnai net ligoninėje miega. Įlenda kur nors slapta į kamputį, tarkime, užlipa į trečiąjį pastato aukštą, ir miega. Juk už stalo gulinčio kartais nepastebi ir neiškrapšto. Nebent jį, seniai nesipraususį, kvapas išduoda.
A. Krilius pasakojo, jog prieš guldomas ligoninėn, Antanas šįkart duše prausėsi tris valandas.
Prieš trejetą savaičių jis, atėjęs pas chirurgą A. Krilių, skundėsi, kad nušalo kojas. Pamatęs pajuodusias Antano pėdas, gydytojas pamanė, kad jos taip nušalusios, jog teks amputuoti. Pavalė – ir nušvito balta, sveika oda, kurią dengė purvas.
Algirdas Vertelis, vienas iš Kuršėnų miesto seniūnaičių, praeityje dirbęs Savivaldybės gydytoju, mena, jog ir maždaug prieš penkerius metus šaltuoju laikų Antanui kildavo klausimų, kur dingti. Jau tada su ligoninės direktoriumi buvo tartasi, kaip šią problemą spręsti. Bet žmogus pasirinko tokį gyvenimo būdą: kada šalčiau – blogai, kviečiasi pagalbą, o kada orai atšyla – pagalbos jam nebereikia.
Neilgai teišbuvo nakvynės namuose
„Pensiją gauni. Turi pasirinkti geresnį gyvenimą. Kas tamstai liepia eiti valkatauti? Juk už tuos pinigėlius gali išsinuomoti, kur gyventi. Juk esi tik 68-erių metų – tokie vyrai dar moteris susiranda ir normaliai gyvena, o ne eina per konteinerius“, – Antanui sako ligoninės Slaugos skyriaus administratorė D. Sabaliauskienė.
„Aš nevalkatauju“, – Antanas bando prieštarauti priekaištaujančiajai.
Juo jau ne kartą bandyta pasirūpinti. Buvo vietą radę Šiaulių nakvynės namuose, bet Antanas neilgai juose iškentė. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas jau po dienos kitos matė į Kuršėnus pareinantį.
Pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas A. Rapševičius sako, kad benamius priglausti ligoninėje yra įmanoma, nes jie per gyvenimą yra suvargę ir turi sveikatos problemų, jiems nustatytas neįgalumas. Tuo labiau, kad benamių Kuršėnuose nėra daug.
Ligoninės direktoriaus A. Kriliaus nuomone, tokio amžiaus žmonės turi vienokių ar kitokių sveikatos nukrypimų, todėl juos ligoninė gali priglausti. Bet negalima žmogų „per jėgą priversti atlikti sanitarinę prievolę pačiam sau“.
Ir Antanui seniai buvo siūlyta gultis į ligoninę, bet su sąlyga, kad jis bus nupraustas. Jis vis atsisakydavo ir tik šįkart sutiko.
Guldyti į ligoninę – menka išeitis
„Visi biedni ateina čia pas mane ir laukia. Ir kaip jam padėti?“, – sako Kuršėnų poliklinikos gydytoja Aurelija Rapševičienė.
Kol poliklinika neužsidaro, sėdi koridoriuje prie gydytojo kabineto. Nes čia – bent šilta, patogu, o lauke, sprendžiant iš į žieminius drabužius įsisupusių ateinančių žmonių, – šalta, žvarbu.
Gydytoja A. Rapševičienė skambino miesto, kaimiškosios seniūnijų vadovams – kaip būtų galima tokiems žmonėms padėti?
Antaną ji apžiūrėjo – kraujo spaudimas geras, širdies ritmo sutrikimų nėra. Tik kojas jam niežti – matyti, kad nukasyta dėl blusų įkandimų.
Gydytojos A. Rapševičienės nuomone, Antaną guldyti į ligoninę – menka išeitis.
„Jis priklauso socialinės rizikos asmenims. Jis neturi įgūdžių, kaip gyventi. Nemoka pensijos panaudoti. Einama lengviausiu keliu – „paguldykime“. Popierius atidėkime ir eikime, išspręskime problemą“, – sako gydytoja E. Rapševičienė.
Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė sako, kad pernai rajone teko spręsti dėl šešių benamių apgyvendinimo. Problemų nekilo, kol Krikščioniškas labdaros ir paramos fondas, įsikūręs Ginkūnuose, nesusidūrė su sunkumais.
Buvo pasinaudojama ir Šiaulių nakvynės namais, bet dabar juose atliekamas remontas.
„Ieškome variantų“, – teigia I. Simanauskienė.
O Antanas nekantriai laukia pavasario. Tada orai atšils ir ligoninėje jo niekas nesulaikys.
„Aš dar galiu užsidirbti. Pas ūkininkus eisiu ir dirbsiu“ – jis dalinasi viltingais savo planais.
Autoriaus nuotr.
ŠILUMA: Kuršėnų ligoninėje priglaudžiami ir benamiai – kad nesušaltų.
DĖMESYS: Kuršėnų ligoninės direktoriui Arvydui Kriliui (dešinėje) ir seniūnaičiui Algirdui Verteliui ne kartą teko pasirūpinti prieglobsčio ieškančiais benamiais.