Naujausios
Seimo posėdyje svarstant LRT Įstatymą vienas didis konservatorius didžiai supyko, kad kukli ir dar ne tokia didi socialdemokratė, pavadino jį tiesiog vardu. Pareikalavo vadinti ponu arba pavarde. Tuomet socdemė pradėjo kreipimąsi į jos kalbą pertraukinėjusį konservatorių iš naujo ir pavadino jį profesoriumi. „Irgi tinka“, – pareiškė Seimo narys, aktyviai ginantis LRT nuo naujojo Įstatymo, kuris nacionalinį transliuotoją pastatytų į finansinės tvarkos vėžes ir padarytų jį vienodai teisingą visiems.
Kaip neginsi? Juk visai neseniai nacionalinis transliuotojas sukūrė tokią gražią laidą apie gražią, dainingą ir nepriekaištingą jo šeimą. Ir dar daug kartų ekrane leidžia parodyti profesorišką išmintį. Kad Lietuva tuo profesoriumi didžiuotųsi ne tik kaip aukšto lygio solistu, bet ir kaip nepakeičiamu politiku.
Ką gi, pavasaris. Darželiuose pražydo įstabūs geltonžiedžiai narcizai. Jų kvapas pasklido ir Seime.
Narcizo sindromo požymių galima rasti ne tik konservatorių gretose. Bent po vieną ar po kelis susireikšminusius veikėjus galima rasti beveik kiekvienoje partijoje.
Antai „valdžioje“ vos spėjęs kojas apšilti premjerės patarėjas skuba „įvertinti“ ir skatinti atsistatydinti Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininką, kam šis pasakė nenuginčijamą tiesą, jog žodžiai „čigonas“ ir „negras“ yra vartotini lietuvių kalboje. Nes tai patvirtina ir lietuvių kalbos konstitucijai prilygstantis Lietuvių kalbos žodynas, kuriame prie šių žodžių nėra pastabos, jog neteiktinas.
Prieš valstybinės kalbos inspekcijos viršininką, humanitarinių mokslų daktarą, nereikalaujantį, kad būtų vadinamas būtinai ponu, sukyla ir iš biudžeto išlaikomos visokio plauko žmogaus teisių organizacijos, asociacijos, koalicijos, centrai. Daugeliui jų veikėjų savo kompetencija neprilygti mokslų daktarui. Svarbiausia, kad ne saviškis.
Socialdemokratė kultūros ministrė taip pat Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką skuba kviestis „ant kilimėlio“. Radosi objektas, kuriam galima parodyti savo galią, įgalintą valdžios ir vienos Seimo kadencijos pareigų. Nesvarbu, kad žmogus tik sąžiningai atlieka savo darbą ir nei romams – čigonams, nei juodaodžiams – negrams nenusižengė. Bet kaip neparodysi valdžios, kai gali tą padaryti?
Narcizai žydi trumpai. Todėl stengiasi kuo stipriau skleisti aitrų savo kvapą, kad jį atmintume ir tada, kai po savaitės – kitos geltongalvis žiedas nuvys.
Taigi, kiekvienas stengiasi pasirodyti savaip. Kas į Seimą, kuris turėtų būti Įstatymų kūrimo šventovė, atsineša tarškynę, kas žaislinį katiną, kas tyčiojasi iš rinkėjų, siūlydamas idiotiškiausias pataisas, kas samdo sukčių metodais informaciją renkančius ir patyčias organizuojančius komunikacijos specialistus, kad suniekintų savo oponentus. Veikimui, tik deja ne valstybės ir jos žmonių labui, o savanaudiškiems partijų ar kurių nors susireikšminusių veikėjų tikslams – nei ribų, nei lubų.
Pabuvoję valdžioje, paturistavę už mokesčių mokėtojų pinigus, papenėti gerais atlyginimais, kartais ir priedais oficialiu ar neoficialiu pavidalu jie labai greitai pamiršta tą eilinių žmonių gyvenimo balą, iš kurios ir patys neseniai išlipo. Pasijunta labai stiprūs, nenugalimi, neįveikiami.
Tik gaila – ne blizgančia valstybės valdymo ar tinkamų įstatymų kūrimo kompetencija. O valdžia. Gal todėl vidutinybių divizija kartais taip sutartinai puola specialistus, kurie šviečia savo kompetencija, kuriems nereikia įrodinėti savo vertės prie vardo pridedant žodį „ponas“ arba „profesorius“. Nereikia įrodinėti ir savo padorumo.
O koks padorumo, sąžinės ir arogancijos santykis valdžios koridoriuose? Veikiausiai pasikėlimo, pasipūtimo, godumo, savimylos ir būsenos, kai pats sau gražus, yra gerokai daugiau negu sąžiningo darbo tautos labui.
Tai parodo vis dažnėjantys generalinės prokurorės apsilankymai įstatymdavystės būstinėje prašyti vieno ar kito Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Ryškiausias pastarųjų dienų, kai prokurorė atėjo konservatoriaus Kazimiero Starkevičiaus ir partiją skambiu pavadinimu „Vardan Lietuvos“ įkūrusio buvusio generalinio komisaro, premjero ir Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio.
Abu galimai susiję su vienu didžiausių korupcijos skandalų Augalininkystės tarnyboje. Jeigu pareigūnų turima informacija pasitvirtins, galėsime daryti išvadą, jog kyšiai buvo imami vardan Lietuvos. Juk šios partijos lyderis taip nuoširdžiai ir šventai kritikavo kitus susitepusius net švelnesne korupcijos forma, kad atrodė, jog pats yra krištolo skaidrumo.
Galima ironizuoti, bet iš tikrųjų reikia lieti ašaras, kad Seime ir Vyriausybėje mūsų likimus tvarko ir mūsų gyvenimais rūpinasi ne padorumo, sąžiningumo ir kompetencijos pavyzdžius rodantys, o nusikalstamais veiksmais užsiimantys politikai.
Tarp konservatorių buvo patogiai įsitaisę pedofilas, Rusijai šnipinėjęs veikėjas, dabar galimai ir kyšininkas. O kur dar buvusios Socialinės apsaugos ir darbo ministrės skrydis privačiu V. Germano lėktuvu ir milijonų pasisavinimu įtariamas jos vyras? Kur visa gvardija neteisėtai leidusių kanceliarinėms reikmėms skirtus pinigus, kai buvo Kauno miesto savivaldybės Tarybos nariai? Vienai poniai tai kainavo ministrės pareigas, kitos tiesiog grąžino į biudžetą kelis ar keliolika tūkstančių – ir apsišvarinta.
Dėl čekiukų būta paslydimų ir Liberalų sąjūdyje. Bet čia nei grąžintų pinigų, nei bylų. O „gražiausią“ kyšio ėmimo pavyzdį alkoholinio gėrimo dėžutėje rodė bausmę atliekantis buvęs jos lyderis.
Buvusio socdemų lyderio šeima galimai susitepusi neteisėtu praturtėjimu, įtartinu lengvatinės paskolos gavimu su šeima susijusiai įmonei.
Nešviečia skaidrumu ir naujasis šios partijos lyderis išteisintas čekiukų byloje, bet faktai už kanceliarines lėšas pirkus daiktus šeimai, nepaneigti. Pagal šią logiką turėjo būti išteisinti ir visi kiti čekutininkai. Deja, jie lig šiol teisiami.
„Nemuno aušra“ turi nemalonumų dėl brangios automobilių nuomos iš partijos pirmininko ir jo pavaduotojos.
Tai tik viešai matoma ledkalnio viršūnė visoje politinės miglos tirštumoje. Tą amžinos kataraktos miglą nuo akių rinkėjas trumpam nusibraukia tik tada, kai rinkimus laimėjusiai partijai po nepilnų metų valdymo reikia keisti premjerą.
Solidžius ir protingus vaidinančių politikų partijoje daug. Bet nesusitepusių čekiukais ar kitokiomis godumo apraiškomis – mažoka. Tuomet gelbsti dar švari politikos naujokė moteris, ant kurios pečių užkraunama valstybės valdymo našta.
O vyrai ir toliau Seimo darželyje žydi narcizais. Kol vėl kurio nors nuskinti neateis generalinė prokurorė...