Reakcija — nereaguoti

Reakcija — nereaguoti

Po sveikatos patikrinimo išėjęs iš ligoninės Prezidentas Valdas Adamkus atskleidė geros savijautos ir žvalumo paslaptį — jis nekreipia dėmesio į kritiką ir neima į rankas kai kurių laikraščių.

 

Petras BALČIŪNAS

petras@skrastas.lt

Tokie V. Adamkaus žodžiai gerokai stebina, nes jie nebuvo panašūs į pašmaikštavimą, išsivadavus iš medikų globos.

Aukščiausiasis šalies pareigūnas pasufleravo būdą, kaip elgtis kitiems, jau žemesnio rango viršininkams — neskaityti laikraščių ir nereaguoti į kritiką.

Neseniai priekaištavęs Vyriausybei, kad ji nemoka užmegzti kontakto su visuomene, dabar Prezidentas pats nuėjo kur kas toliau, tarsi patardamas ir kitiems nuo žmonių atsitverti siena ir už jos veikti visiškai neatsižvelgiant nei į visuomenės lūkesčius, nei į žiniasklaidos keliamas šalies problemas. Ar tai ne prieštaravimas pačiam sau?

Tokia Prezidento pozicija kelia nuostabą ir daug abejonių dėl mūsų valstybės demokratiškumo apskritai, vis dėlto ši atsitvėrimo nuo visuomenės tradicija jau gaji visuose valdžios ešelonuose. Bet kai taip kalba pats Prezidentas, ši tradicija taps dar gajesnė.

Kalbėdamas apie kai kurių naktimis priimtų įstatymų pataisas, premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, jog tai ne kokios klaidos, o tik „netikslumai“, ir jokio ryšio nėra su protesto mitingu ir riaušėmis. Suprask, tos riaušės — nė motais, į jas valdžia nereagavo. Ir jeigu dabar ką nors keičia įstatymuose, tai tik savo iniciatyva.

Žiniasklaida jau įpratusi, kad į jos kritiką beveik niekas iš pareigūnų nereaguoja, išskyrus visuomenę, paprastus žmones. Schema labai paprasta — pagal tą rytietišką posakį apie šunis ir karavaną.

„Antrasis žmogus šalyje“ Arūnas Valinskas, tik pradėjęs politiko karjerą, irgi pamėgino atsiriboti nuo žiniasklaidos kritikos, nurodė, kur Seime leisti fotografuoti, filmuoti, o kur neleisti. Bet valdininkiškos patirties jam šiek tiek pritrūko, lazda buvo gerokai perlenkta, ir teko draudimus atšaukti.

Tačiau dabar jau aukščiausiuoju lygiu valdininkams įduotas kur kas galingesnis ginklas — paties Prezidento palaiminimas, patarimas, strategija, kaip elgtis su nepatenkintais, kritikuojančiais, visur lendančiais žurnalistais. Reakcija — nereaguoti. Ne tik valdininkų sveikata bus stipresnė, bet ir gaišaties su tomis kritikomis nebus — nei spaudos konferencijų, nei ryšių su visuomene atstovų pareiškimų ir išsisukinėjimų.

Perfrazuojant dramaturgo Viktoro Miliūno aforizmą „menas užmiršti — ilgo ir ramaus gyvenimo pagrindas“, reikėtų dabar sakyti “menas nereaguoti“...

Taigi, dienoms ilgėjant, iš Lietuvos prietema nesitraukia ir ji dar tirštėja.