Profesorius E.VAITKUS: Už politinius žaidimus medicinoje sumoka žmonės

ELTA nuotr.
Pasiskiepijus bus ramiau, tačiau sužinoti, kiek iš tiesų skiepai apsaugo nuo infekcijos, galėsime dar negreit.
Ekspertai. Šis žodis pastaruoju metu tikriausiai toks pat populiarus kaip karantinas ar draudimai. Būtent ekspertų išvadomis ar pamąstymais vadovaujasi prezidentūra ir Vyriausybė, priimdamos sprendimus. Tik kas turės atsakyti, jeigu paaiškės, kad ekspertų išvados buvo neteisingos, o jomis remiantis priimti sprendimai daugiau pakenkė, negu padėjo?

 

Ne taip seniai pasirodė informacija, kad nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos posėdyje buvo konstatuota, jog „AstraZeneca“ vakcinai amžiaus ribojimas netaikytinas.

Prof. Ligita Jančorienė, posėdyje pristačiusi šios vakcinos klinikinių tyrimų rezultatus, tuomet teigė, kad „vakcina yra Europos vaistų agentūros (EVA) registruota 18 metų ir vyresniems asmenims, jos sukeltas imuninis atsakas vyresniems kaip 70 metų asmenims nesiskiria nuo imuninio atsako jaunesniems asmenims“. Tokią informaciją išplatino ELTA.

Europa „AstraZeneca“ nepasitiki

Reaguodamas į tai, medikas, habilituotas mokslų daktaras Eduardas Vaitkus primena, kad Europoje vaistai ar vakcinos gali būti registruojami tik centralizuotai per Europos vaistų agentūrą.

„Tokiu atveju vaistai yra patvirtinami, kaip tinkami naudoti iš karto visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Tiesa, yra palikta galimybė kiekvienai Europos šaliai atskirai užregistruoti vakciną ar vaistą. Lietuvoje šią procedūrą įgyvendina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Tokiu atveju tas vaistas/vakcina gali būti naudojamas tiktai šalyje, kurioje jis užregistruotas“, – patikslino jis.

O štai su vakcina „AstraZeneca“, mediko vertinimu, įvyko beprecedentis atvejis.

„Sausio 29 d. EVA paskelbė apie šios vakcinos registraciją centralizuotu būdu visiems asmenims, vyresniems negu 18 metų. Tą pačią dieną Prancūzijos prezidentas pranešė, kad ši vakcina yra kvazineefektyvi vyresniems asmenims (per 65 m.) ir nelabai efektyvi 60-65 amžiaus grupėje. Vasario 2 d. pasirodė oficialus Prancūzijos vyriausybės pranešimas, kad šia vakcina nebus skiepijami vyresni kaip 65 m. asmenys. Tokią pat poziciją išsakė Vokietija, Austrija, Švedija, Norvegija, Danija, Nyderlandai, Ispanija, Lenkija. Italija pasisakė dar griežčiau – neskiepyti vyresnių negu 55 m. žmonių. Italiją palaikė ir Belgija, – vardino E.Vaitkus. – EVA patvirtino vakciną, nors „nepakanka mokslinių duomenų, kad ji gerai veikia vyresnius negu 55 metų amžiaus asmenis, tačiau ji gali būti naudojama ir šioje amžiaus grupėje“. Manau, tai buvo akivaizdžiai politinis sprendimas. Atsakydamos į tai, dauguma Europos šalių priėmė kitokius, politinius-medicininius sprendimus, apribodami savo šalyse EVA suteiktą teisę vakcinuoti pagyvenusius asmenis.“

Įdomu pastebėti, kad ši „AstraZeneca“ vakcina buvo užregistruota ir Indijoje, o „Pfizer“ atsiėmė savo prašymą registruoti vakciną Indijoje, nes negalėjo pateikti papildomų duomenų.

„Reikia pabrėžti, kad įregistruoti prieškoronines vakcinas įprastinėmis sąlygomis būtų neįmanoma, nes jos neatitinka reikalavimų. Todėl buvo priimtas politinis sprendimas – reikalavimai sušvelninti. Taip buvo uždegta žalia šviesa vakcinų registravimui ir naudojimui. Bet šie sušvelninti reikalavimai galioja tik pandemijos atveju. Todėl pasibaigus pandemijai prieškoroninių vakcinų naudoti nebebus galima. Nebent bus pateikti papildomi duomenys“, – situaciją įvertino medikas.

Jis priminė, kad sergantys „korona“ infekcija sukelia problemas sveikatos apsaugos sistemoje, kai liga yra sunkios eigos. Tokių ligonių yra 3-7 procentai.

„Tačiau nėra duomenų, ar vakcinos apsaugo bei sumažina mirties tikimybę sergant „korona“ infekcija. Taip pat nėra duomenų, ar paskiepytas asmuo išlieka „korona“ infekcijos užkrato šaltinis. Tai, kad paskiepytiems žmonėms mažiau atsiranda klinikinių simptomų, (kas yra įrodyta klinikinių tyrimų metu) – t.y. jie rečiau suserga lengva ar vidutine ligos forma, neturi jokios reikšmės sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui, – priminė E.Vaitkus. – Norint surinkti šiuos mokslinius duomenis, reikia laiko ir daug pinigų (pasak vienos farmacinės firmos vadovo – 5-10 milijardų dolerių). Pradėjus skiepyti milijonus žmonių – šie moksliniai duomenys bus surinkti ir nereikės šių išlaidų.“

Kas sprendžia apie vakcinų tinkamumą?

Lietuvos valdžia, profesoriaus nuomone, save įvarė į kampą.

„AstraZeneca“ vakcina pas mus buvo planuota skiepyti pensinio amžiaus žmones. Viena vertus, tai legalu, nes yra EVA sprendimas. Tačiau ar tai buvo medicininis, ar politinis sprendimas? Ar medicininiais įrodymais turime remti savo sprendimus Lietuvoje, ar tikėjimu, kad Europa priėmė tinkamus sprendimus? – retoriškai klausė E.Vaitkus. – Todėl ir atsirado Lietuvos Vyriausybės kreipimasis į VVKT – ar galima skiepyti vyresnius? O kai VVKT nieko neatsakė į šį klausimą, tada pasidarė vertingi ir Vyriausybės „ekspertų“ pasvarstymai šiuo klausimu.“

Kitas fundamentalus klausimas, kurio niekas nedrįso užduoti – ar nuo šiol visus Europos vaistų agentūros sprendimus reikia pertikrinti, nes EVA gali priimti ir politinius sprendimus?

„Premjerė Ingrida Šimonytė žengė dar toliau, kai pareiškė, kad rusiška vakcina yra „hibridinis ginklas“ ir kad ji nebus naudojama Lietuvoje, net kai bus užregistruota ES. Taigi, atviru tekstu mūsų valdžia tvirtina: vakcinų klausimas Lietuvoje yra grynai politinis, bet ne medicininis klausimas. Bet kai kam tai tampa gyvybės klausimu, – teigė medikas. – Politikai priima sprendimus, dažnai neturėdami jokio atskaitos taško, kiek tokie sprendimai iš tikro duoda naudos. Niekas neparengė metodikos, kaip paskaičiuoti, kokią žalą kova su koronavirusu prisidengusios valdžios veiksmai padarė šalies įmonėms ar gyventojams.“

Jis priminė, kad Jungtinėje Karalystėje dar praėjusių metų viduryje patarėjų taryba paskaičiavo, kad koronavirusui nusinešus 30 tūkst. žmonių gyvybių, dar maždaug 20 tūkst. mirė dėl valdžios pandemijos suvaldymui įvestų ribojimų.

„Mūsų šalyje nei buvusi, nei dabartinė valdžia tokių skaičiavimų nepateikė. Tad, remiantis britų pateiktais skaičiais ir pritaikius juos Lietuvai (pagal gyventojų skaičių), galima būtų teigti, kad dėl valdžios veiksmų kas mėnesį papildomai miršta 200 žmonių, kurie, nesant tiek draudimų ir ribojimų, būtų išgyvenę. Taigi, per 10 mėnesių mes turėtume 2 tūkst. mirusių „dėl kovos“ ir apie 3 tūkst. mirusių nuo koronaviruso, – nelinksmus skaičius pateikė E.Vaitkus. – Taip pat niekas nepateikė duomenų, kiek žmonių gyvybių leido išgelbėti taikomos priemonės ir kiek tai kainavo valstybei bei mums visiems. Tarkime, 1 milijardą eurų pasiskolinusi Lietuva sugebėjo išgelbėti 10 tūkst. savo piliečių. Tai reikštų, kad vieno žmogaus gyvybės išgelbėjimas atsiėjo 100 tūkst. eurų. Bet kiek dar milijonų buvo nesurinkta pajamų bei kiek milijonų prarado verslas – tai irgi būtina įskaičiuoti į kainą. Ir tuo pat metu, nesulaukusi medicininių paslaugų už 5 tūkst. eurų, Lietuvos kaime numirė močiutė. Ar kas nors bent paklausė, kodėl tai įvyko? Ar visos gyvybės yra vienodai vertingos Lietuvoje?“

Svarbiausia pinigai?

Kalbėdamas apie skaičius profesorius pasiūlė pasigilinti į tai – o kiek mums kainuoja vieno žmogus ilgesnis ir kokybiškesnis gyvenimas.

„Yra toks mokslas – farmakoekonomika, kuris atsako į klausimą, kaip už pinigus nupirkti kuo daugiau sveikatos. Šis mokslas leidžia apskaičiuoti vienerių kokybiško gyvenimo metų (KGM) kainą. Tarkime – naudojame vieną vaistą vietoje kito. Dėl to žmogus gyvens kažkiek ilgiau, gal būt kažkiek pagerės jo gyvenimo kokybė. Taigi yra metodika, kaip paskaičiuoti šio konkretaus atvejo KGM kainą. Tarkime – gydant vienu vaistu ji yra 30 tūkst. eurų, kitu – 100 tūkst. eurų. Tada spręskime – kurį vaistą rinktis, kompensuoti. Tai galima įvertinti ir, pvz., PET tyrimo kaina (pozitroninė emisinė tomografija). Jeigu onkologinius ligonius tirsime PET tyrimu, bet ne kompiuterine tomografija (KT), tai apie 15 procentų atvejų gali pasikeisti ligos stadija. Tokiu atveju kai kada pasikeistų gydymas, o kuris nors onkologinis ligonis galbūt gyventų ilgiau ir/ar kokybiškiau. Taigi paaiškės, kad naudojant PET vietoje KT, onkologijoje vieno žmogaus KGM mums visiems kainuos po 80 tūkst. eurų (kasmet). Šiuo metu vienai ne onkologinei ligai gydyti Lietuvoje yra perkami vaistai, už kurių 1 ampulę sumokama po 70 tūkst. eurų. Pirkimas pradėtas prieš 2 metus ir tuometinis SAM ministras Aurelijus Veryga žinojo, ką daro. Farmakoekonomika pasakytų, kiek kainuoja KGM gydant tuo vaistu, bet skaičiai atskleistų baisią nelygybę Lietuvoje. Todėl kalbėti apie tai yra tabu – įdomų momentą atskleidė medikas. – Ar dabar galite suvokti, kodėl ir A.Veryga, ir dabartinis ministras Arūnas Dulkys priėmė politinius sprendimus – skiepyti visus (apie 24 tūkst. per metus) naujagimius pirmą gyvenimo parą nuo virusinio hepatito B, tam, kad apsaugotų 5 naujagimius nuo šios virusinės ligos. Paskiepijus tuos 5 naujagimius, nebereiktų skiepyti likusių 23 995 naujagimių, nes jiems nėra jokios rizikos susirgti virusiniu hepatitu. Bet ministrų politinis sprendimas – skiepyti visus. Farmacinės firmos turi pasakyti: ačiū, kad rūpinatės Lietuvos vaikais. Tai juk beveik 1 milijono eurų klausimas. Kasmet.“

Taip vyksta, nes, E.Vaitkaus nuomone, esantys valdžioje vėl dengiasi patarėjais bei ekspertais.

„Tai patarėjų, garbingų profesorių patarimai. Neklauskite, ar tai yra teisinga, nes patarėjai niekaip neatsako už savo pasvarstymus. O Vyriausybei tenka nebent moralinė atsakomybė, bet materialios – ne. Ir tai lemia, kad jie, visiškai nepaisydami tikrųjų visuomenės interesų, toliau painioja mediciną bei politiką, o moka už tai Lietuvos žmonės – ne tik eurais, bet ir savo gyvybėmis bei sveikata“, – apibendrino E.Vaitkus.