Naujausios
Pasak ekonomisto, skirtingai visuomenės grupei gerovės valstybė reiškia skirtingus dalykus – vienam prioritetas yra visuomeninis interesas ir nemokamos viešosios paslaugos, kitam gali būti mažesni mokesčiai ir didesnės asmeninės atsakomybės. Dėl to, anot N. Mačiulio, kai kurie gali sakyti, kad gerovės valstybė jau sukurta.
„Kai kas galėtų teigti, kad jau sukurta gerovės valstybė. Lietuva patenka tarp 10 proc. turtingiausių pasaulio valstybių, kur didelė dalis gyventojų turi galimybes ne tik patenkinti pirmo būtinumo poreikius, bet ir prieina prie neprastos kokybės viešųjų paslaugų, turi visas galimybes save realizuoti.
Gerovės valstybės terminas labai priklauso nuo to, kaip jį kas apibrėžia. Vienam tai gali asocijuotis su Skandinavijos šalimis, kur yra labai daug aukštos kokybės nemokamų viešųjų paslaugų, platus socialinių garantijų tinklas, bet tuo pačiu ir labai dideli mokesčiai. Kitam gerovės valstybė gali būti panaši labiau į Šveicariją, kur yra mažiau nemokamų viešųjų paslaugų ir socialinių garantijų, bet maži mokesčiai ir labai didelės realizacijos galimybės, didelė asmeninė atsakomybė“, – Eltai komentavo N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, regioninės atskirties problema Lietuvoje nėra nauja, apie ją kalbama mažiausiai 10 metų ir tai yra natūralus reiškinys – pasaulyje yra mažai turtingų valstybių, kuriose būtų daug stiprių regioninių centrų ir nebūtų regioninės atskirties.
„Net ir pačiose Skandinavijos valstybėse yra keli stiprūs regioniniai centrai. Nors mažesni silpnesni regionai kai kuriais atvejais randa savo specializaciją ir galimybes kurti aukštą pridėtinę vertę, bet daugeliu atveju yra priklausomi nuo to, kaip sėkmingai vystosi sostinė ir kiti didieji centrai. Regioninė atskirtis yra natūralus reiškinys, nes didžiausia pridėtinė vertė sukuriama didžiuosiuose miestuose, kur yra galimybės bendradarbiavimui, kur yra išvystyta infrastruktūra, mobili darbo jėga, pritraukiami aukščiausios kvalifikacijos specialistai, daugiausiai investicijų“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
Lietuva, jo manymu, neišsiskiria iš kitų pasaulio valstybių pagal regioninę atskirtį, o lyginant su Latvija, netgi atrodo geriau, nes Latvija turi vieną ekonominį centrą, Rygą, o Lietuvoje yra bent 3 nesilpni centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
„Taip, idealiu atveju mes galėtume matyti dar du ar tris stiprius regioninius centrus, aplink kuriuos galėtų kurtis ir mažesni miesteliai. Progresui čia galimybių yra, bet kol kas niekas nepasiūlė recepto, kaip šią problemą išspręsti“, – sakė ekonomistas.
N. Mačiulis įsitikinęs, kad panaikinti socialinę atskirtį yra labai sudėtinga užduotis, nes tai yra natūralus reiškinys.
„Nereikėtų įsivaizduoti, kad galima visiškai panaikinti regioninę atskirtį. Jeigu yra kažkokių dirbtinių barjerų, kurie neleidžia išaugti kitiems regioniniams centrams, tai juos pašalinti reikia. Labai dirbtinai sukurti naują ekonominį centrą gali būti sudėtinga ir labai daug kainuoti, nesant jokioms paskatoms, dėl ko ten atsirastų daugiau investicijų iš privataus sektoriaus, žmogiškųjų išteklių, tai pakeisti bendras tendencijas gali būti tikrai sudėtinga“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
Kaip ELTA jau rašė, vasarį paskelbta EK ataskaita parodė, kad šalies pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis yra kritinė. Joje atkreipiamas dėmesys ir į mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių.
