Didinti pensinį amžių reikalinga ir naudinga

Didinti pensinį amžių reikalinga ir naudinga

Didinti pensinį amžių iki 65 metų reikalinga ir naudinga, tačiau būtina pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumu. Lietuvai jau dabar reikėtų turėti pensinio amžiaus kėlimo programą ir pamažu pradėti ją įgyvendinti, teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros docentas, Socialinių ekonominių tyrimų instituto tarybos narys Teodoras Medaiskis.

Pasak docento, šiuo metu dėl susiklosčiusios demografinės situacijos, kai gimstamumas šalyje yra sumažėjęs, visuomenė senėja, o dėl ankstyvo pensinio amžiaus mūsų šalyje 3 dirbantieji išlaiko 2 pensininkus, reiktų turėti ilgalaikę pensinio amžiaus didinimo programą.

„Didinti pensinį amžių labai reikia, bet dar labiau reikia pasirūpinti, kad tie vyresnio amžiaus žmonės turėtų darbą, būtų užimti. Dėl sumažėjusio gimstamumo proporcijos keičiasi į tą pusę, kad daug yra pensinio amžiaus žmonių, tenkančių vienam darbingo amžiaus gyventojui. Poslinkį čia tikrai reikia daryti. Galbūt labai iš lėto, atsargiai, bet tokią programą reikėtų turėti ir pensinį amžių po truputį didinti“,–Eltai sakė T. Medaiskis.

Jo teigimu, Lietuvoje, kaip ir kai kuriose Europos valstybėse ar JAV, vyrams ir moterims į pensiją siūloma išeiti sulaukus 65 metų. T. Medaiskio įsitikinimu, jeigu būtų pailginta pensinio amžiaus trukmė, reikėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumu.

„Kita svarbi šio medalio pusė yra vyresnio amžiaus žmonių užimtumas. Gana daug yra pensinio amžiaus žmonių ir kažkaip įtraukti, ar iš dalies įtraukti juos į darbo rinką būtų labai gerai, nes ateityje išbrisime iš krizės ir bus darbo rankų“,–kalbėjo T. Medaiskis.

Socialinių ekonominių tyrimų instituto tarybos nario teigimu, norint, kad kuo daugiau senyvo amžiaus žmonių išliktų darbo rinkoje, pirmiausia reikia pradėti nuo visuomenės informavimo, kad vyresnio amžiaus darbuotojas turi daugiau privalumų nei jaunesnis. Be to, atsižvelgiant į senyvus žmones turėtų būti pakeisti ir darbo santykiai, specialiai jiems pritaikytos darbo vietos.

„Kad galėtų dirbti ne visą darbo dieną. Būtų labai įdomus variantas, kad dalį laiko žmogus dirba, dalį laiko yra pensininkas. Iš dalies jo galimybės pagal jėgas darbo rinkoje yra panaudojamos, o kiek nepanaudojama- gauna dalį pensijos, kol laipsniškai visiškai išeina į pensiją. Tai būtų visokeriopai gerai ir pačiam žmogui. Jis nesijaustų iš karto išvarytas iš darbo rinkos, jis galėtų pritaikyti savo gebėjimus“,–svarstė docentas.

T. Medaiskis prognozuoja, kad jau nuo 2012 metų būtų galima pradėti šį klausimą spręsti–pamažu didinti pensinį amžių. Be to, protokolinį sprendimą dėl pensinio amžiaus keitimo nuo 2012 metų dar pernai buvo priėmusi tuomečio Premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė, akcentavusi, kad būtina imtis priemonių finansiniam pensijų sistemos patvarumui išsaugoti.

„Tai nereiškia, kad 2012 metais pensinis amžius bus nuo 65 metų. Siūlyčiau, jei susitvarkys darbo rinka, pradėti judėti kilimo link“,–sakė jis.

ELTA primena, kad patys pensininkai irgi norėtų, kad pensinis amžius būtų pailgintas iki 65 metų ir vyrams, ir moterims.

„Norime dirbti ir daugiau uždirbti. Kiek leidžia žmogaus sveikata, jeigu jis pats ieško darbo, tai kodėl gi nedirbti?“–sausį susitikime su Premjeru Andriumi Kubiliumi teigė Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai“ valdybos narys Bronius Verkauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys neatmeta galimybės, jog ateityje gali būti didinamas pensinis amžius, tačiau pabrėžia, kad dėl tokio sprendimo turi būti tariamasi su visuomene.

Pasak R. J. Dagio, ateityje gyventojai į pensiją tikrai turėtų išeiti vėliau, bet šiuo klausimu turi vykti diskusijos su įvairiomis žmonių grupėmis.

„Didinti vyrų ir moterų pensinį amžių Vyriausybė siūlė dar 2005 ir 2008 metais, tačiau mūsų Vyriausybės pozicija yra kitokia. Pirmiausia mes tarsimės su visuomene, nepriimdami vienašališkų sprendimų“,–sakė ministras.

Šiuo metu vyrai į pensiją išeina nuo 62,5 metų, moterys–nuo 60 metų.