Ar tikrai savi šaudo į savus?

 

Kategoriškai nesutinku su teiginiu, kad savi šaudė į savus. Savi iki šiol tebešaudo savus. Esminis klausimas: ar jie dar savi?

Savi buvo, kai degė Lietuvos žemė po okupantų ir kolaborantų kojomis. Savi skelbėsi, kai veržėsi į valdžią. Saviškiais apsimetinėjo, kai nusitaikė į ES lovį. O kai tas lėšas įsisavino iki paskutinio cento ir apsirūpino ne tik sau sotų gyvenimą, bet ir savo vaikams bei proanūkiams, tapo mums labai ir labai svetimi. Tiksliau – mes jiems tapome svetimais: šunauja, runkeliais, kažkokiais kurdupeliais. O kai per daug smalsus prokuroras nušaunamas, pareigūnas susprogdinamas arba šiaip koks buvęs nebuvęs VSD karininkas išmetamas pro langą, jau nebegalima teigti, kad su per daug pavojingais susidorojo savi. Su saviškiais šitaip nesielgiama.

Tiesa, pastaruoju metų žmogžudysčių sumažėjo: dar išlikę Lietuvos patriotai yra apšaudomi žodžiais. Piktais, riebiais su rusiškais keiksmažodžiais, kas neretai išduoda invazinių mišrūnų kilmę. Todėl vėlgi negalima kategoriškai teigti, kad tai savi be gailesčio pliekia savus. Faktas tik tai, kad šaudo iš lietuviškų propagandos pabūklų: lietuviškos televizijos ir lietuviško radijo. Mūsų išlaikomų, bet tarnaujančių svetimiems: sorošams, geitsams, švabams...

Todėl dar likusiems saviems nuoširdžiai patariu: kuo greičiau atsiimkite savo išlaikomą LRT, o po to ir savo Tėvynę. Sėkmės!