Naujausios
Europos Komisija šią savaitę dar kartą priminė Lietuvai, jog socialinė nelygybė viena didžiausių ES. Paragino plėsti mokesčių bazę bei didinti išlaidas socialinei apsaugai.
Puiku, bet ką konkrečiai siūlo EK? Didinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, svarstyti nekilnojamo turto bei automobilių taršos mokesčius.
Su visa pagarba EK, manau, jog šios priemonės socialinės nelygybės nepašalins. Pridėtinės vertės mokestis ir taip yra nemažas ir žmones važiuoja pirkti maisto prekių į Lenkiją. Be to, vargu, ar pridėtinės vertės mokestis yra ta sritis, kur valstybės nesugeba surinkti mokesčių. Juk pridėtinės vertės mokestį mokame kiekvienas. Tai nėra “šešėlis”.
Apmokestinant nekilnojamą turtą, mokės visi, taip pat ir tie, kurie gauna mažas pajamas ir prisiduria augindami daržoves, o dažnai ir naminius paukščius sodo nameliuose.
Automobilių taršos mokestis yra iš tikro nukreiptas prieš senų automobilių savininkus, nes būtent jie labiausiai teršia aplinką. Teršti aplinką yra neabejotinas blogis, bet iš esmės atimti kelių dešimčių metų automobilį iš pensininko taip pat nėra išeitis. Jei galėtų įpirkti pensininkai taip pat važinėtų su hibridais. Deja, negali, o praradus vis dar važiuojantį kledarą bus sunku nusigauti iki artimiausios parduotuvės, dažnai esančios už penkių ar dešimties kilometrų. Taip pat iki poliklinikos ar vaistinės.
Man atrodo, jog Lietuvos problemos yra rimtos ir struktūrinės, kurių keliais mokesčiais neišspręsi. EK nurodymai skamba kaip TSKP plenumų nutarimai – “gerinti”, “didinti”, “skirti daugiau dėmesio”. Ar pati EK negalėtų skirti lėšų Lietuvos neturtingiesiems. Juk tai Briuselyje buvo svarstyta – skirti tiek lėšų prie lietuviškos pensijos, jog ji atitiktų ES vidurkį, gerai, nors ES minimumą. Toliau kalbų nenueita, nes valstybės narės socialines problemas laiko savo kompetencija, kurią, neduok, Dieve, gali pažeisti virš-nacionalinis Briuselis.
Būtina, matyt, keisti mokesčių sistemą. Yra neteisinga, kai stambus verslas sąlyginai moka mažesnius mokesčius, nei vidutines ar mažas pajamas gaunantys piliečiai. Tai daug efektyviau padidintų mokesčių surinkimą, bet sunku patikėti, tam valdžia tam turės politinės valios.
Kitas kelias būtų progresinių mokesčių įvedimas. Apie tai kalba kiekviena valdžia, bet niekas nesiryžta to žingsnio žengti. Vieni aiškina, jog realybėje tie mokesčiai jau yra, kiti, jog tai stabdytų ūkio plėtrą. Tačiau ko vertas tas ūkio augimas, jei nemaža visuomenės dalis gyvena skurde?
Kitas kelias – veiksmingesnis užsienio investicijų pritraukimas. Taip Vakarų firmos ateina, bet dalis ir išeina. Sakykim “Barclays”. Žvelgiant į mūsų didmiesčių centrines gatves, matyti, kaip žaibo greitumu užsidaro vienos parduotuvės ir firmos, užleidžiančios vietą kitoms. Ne iš gero gyvenimo.
Kai kada atrodo, jog EK pareigūnai vakariečiai turėtų kažkiek pagyventi Lietuvoje, gaudami vidutinę algą, jog suprastų, kad dalinėmis priemonėmis struktūrinių problemų neišspręsi.