Itališkus patiekalus gamino Radviliškyje

Vi­są sa­vai­tę – ita­liš­kas me­niu

Sa­vai­tė, pra­leis­ta RTVMC vir­tu­vė­je kar­tu su pa­ty­ru­siu vir­tu­vės še­fu, bu­vo nau­din­ga ir mo­ky­to­jams, ir vi­rė­jo spe­cia­ly­bės be­si­mo­kan­tiems moks­lei­viams.

Kiek­vie­na die­na bu­vo ski­ria­ma ko­kiam nors ita­liš­kam pa­tie­ka­lui ar jų gru­pei.

Pir­ma­die­nį bu­vo mo­ko­ma­si teš­lų ga­my­bos: įvai­rių skir­tin­gų for­mų ma­ka­ro­nų pa­tie­ka­lų, jų ga­mi­ni­mo ir pa­tie­ki­mo bū­dų, pi­cos teš­los pa­ruo­ši­mo.

Ant­ra­die­nį bu­vo ke­pa­mos pi­cos ir ga­mi­na­mi ve­ge­ta­riš­ki pa­tie­ka­lai.

Tre­čia­die­nis ir ket­vir­ta­die­nis skir­tas žu­vies ir jū­ros gė­ry­bių už­kan­džių bei karš­tų­jų pa­tie­ka­lų ga­my­bai.

Penk­ta­die­nį ruoš­ti už­kan­džiai ir de­ser­tai.

Kiek­vie­nos die­nos pa­bai­go­je vyk­da­vo pa­ga­min­tų pa­tie­ka­lų de­gus­ta­ci­ja, moks­lei­viai ir mo­ky­to­jai ga­lė­jo dar kar­tą ap­tar­ti rū­pi­mus klau­si­mus, pa­si­kon­sul­tuo­ti su pa­ty­ru­siu sve­čiu.

Prieš vieš­na­gę Rad­vi­liš­ky­je M. Luč­ka RTVMC moks­lei­vius mo­kė Ita­li­jo­je.

Pa­sak vir­tu­vės še­fo, ita­liš­kų pa­tie­ka­lų ga­mi­ni­mo pa­slap­čių jis mo­ko ir ki­tų lie­tu­viš­kų pro­fe­si­nių mo­kyk­lų moks­lei­vius, ta­čiau RTVMC mo­ki­niai iš­si­sky­rė smalsumu ir ge­ru pa­si­ren­gi­mu.

"Jiems vis­kas bu­vo įdo­mu, vi­sa­da klaus­da­vo, ar ne­rei­kia pa­dė­ti, uo­liai mo­kė­si ir do­mė­jo­si mais­to ga­mi­ni­mo su­bti­ly­bė­mis. Iš kar­to ma­tė­si, jog šie jau­nuo­liai vir­tu­vė­je nė­ra nau­jo­kai", – cent­ro moks­lei­vius gy­rė M. Luč­ka.

Ita­lų vir­tu­vė – svei­kes­nė

M. Luč­ka pa­pa­sa­ko­jo, jog iš­vyk­da­mas į Ita­li­ją ne­gal­vo­jo, kad taps vir­tu­vės še­fu – jam ten te­ko pa­dir­bė­ti ir ki­to­kių dar­bų.

Bai­gęs duo­nos ke­pė­jų kur­sus, ge­rą pus­me­tį dir­bo šį dar­bą, o vė­liau pra­dė­jo dar­buo­tis vie­no vieš­bu­čio res­to­ra­ne, kol ta­po jo vir­tu­vės še­fu.

Bu­vęs pa­ne­vė­žie­tis Ita­li­jo­je su­kū­rė šei­mą su lie­tu­vai­te, su­si­lau­kė sū­naus.

Ar ne­pa­siilgs­ta Ita­li­jo­je lie­tu­viš­ko mais­to, pa­vyz­džiui, ce­pe­li­nų?

"Ten jų nie­ka­da ne­ver­du, ta­čiau grį­žęs į Lie­tu­vą jų pa­siilgs­tu ir vi­sa­da ska­nau­ju. Kaip ir šal­ti­barš­čių. O ma­no sū­nus – jau kaip tik­ras ita­las. Jis nė die­nos ne­ga­li be ma­ka­ro­nų, mėgs­ta ir ki­tus ita­liš­kos vir­tu­vės pa­tie­ka­lus", – re­dak­ci­jai sa­kė M. Luč­ka.

Pa­sak Ita­li­jo­je gy­ve­nan­čio lie­tu­vio, ita­lų mais­tas yra svei­kes­nis ne­gu lie­tu­vių, ne toks rie­bus, val­go­ma daug ža­lių bei ap­do­ro­tų dar­žo­vių, var­to­ja­mas aly­vuo­gių alie­jus, o tie pa­tys ma­ka­ro­nai yra ga­mi­na­mi iš kie­tag­rū­džių mil­tų.

"Čia mais­tas vi­sa­da švie­žias. Ita­lai mėgs­ta pa­val­gy­ti. Jų pie­tūs bū­na ne ma­žiau nei tri­jų pa­tie­ka­lų, iš ku­rių vie­nas vi­sa­da bus ma­ka­ro­nai. Bet ita­lai nuo jų ne­sto­rė­ja", – nu­si­juo­kia.

Ita­li­jo­je, pa­sak lie­tu­vio, kiek­vie­nas re­gio­nas tu­ri sa­vo pa­tie­ka­lą, ku­rio ki­tur ne­gau­si. Tai ro­do, ko­kia tur­tin­ga yra ita­lų vir­tu­vė.

Anot M. Luč­kos, ir Lie­tu­vo­je ga­li­ma nu­si­pirk­ti svei­kes­nių ma­ka­ro­nų bei mil­tų ar­ba žu­vies, jū­ros gė­ry­bių. Esą ir Rad­vi­liš­ky­je ne­bu­vo su­dė­tin­ga su­pirk­ti vi­sus rei­kia­mus pro­duk­tus, kai ga­min­ti mo­kė RTVMC bū­si­muo­sius vi­rė­jus. Gal tik Ita­li­jo­je jie švie­žes­ni.