Naujausios
Žagarės žmones ir architektūrą saugos nuotraukos ir filmas
Vaizdas bėga Žagarės gatvėmis, dvaro teritorija, tiltais. „Švėtės“ klubo nariai filmuotoje medžiagoje — Žagarės vaizdai, kuriuos negailestingai keičia laikas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Dvaro ir miesto vaizdai
40 minučių filmuotos medžiagos santraukoje, kurią klubo Švėtė„ pirmininkas Juozas Kazlauskas pademonstravo Žagarės bibliotekoje, žvilgsnis į Žagarę prasideda nuo Dimitrijaus Naryškino dvaro pastatų komplekso. Jame šiuo metu glaudžiasi senelių globos namai ir specialioji mokykla.
Geografijos mokytoja Alma Kančelskienė pasakoja: rūmai — klasicistinio stiliaus, pagalbiniai raudonų plytų pastatai — angliško Viktorijos laikų stiliaus. Žirgyne nepamirštamas užfiksuoti senasis grindinys, kuris nors daugiau kaip šimtmetį trypiamas žirgų kanopų, išlieka kaip naujas. Kamera, kurią neša Juozas Kazlauskas, stabteli prie buvusios dvaro ledainės, sodininko, jaučių šėriko, aludario namelių. Kai kurie pastatai apleisti. Viename įsikūręs Joniškio Meno mokyklos Žagarės filialas.
Vaizdai pasuka per du Žagarės tiltus virš Švėtės upės. Už kadro girdisi Danguolės Baukienės ir Reginos Gužauskienės balsai. „Švėtės“ klubo narės trumpai pristato kiekvieną nufilmuotą pastatą. Vieni jų — šimtamečiai, aplūžę medinukai, kiti — raudonų plytų žydų namai, treti — visuomeninės paskirties pastatai, dar kiti — naujausios statybos.
Nuo senovės iki šių dienų
„Praėjusiais metais ėjome per Žagarę, fotografuodami ir filmuodami šimtamečius, daug kur apleistus namelius. Norėjome, kad išliktų bent filmo juostoje ir fotografijose, nes po kelių ar keliolikos metų jų gali nebelikti. Gyventojai išmirę arba išvykę gyventi kitur, todėl namai nyksta. Jau nebeliko senosios molinės klebonijos, dabar tik griuvėsiai,“ — apgailestaudamas “Šiaulių kraštui“ pasakojo Juozas Kazlauskas.
Per Nepriklausomybės laikotarpį mieste iškilo tik keli individualūs nauji namai arba buvo restauruoti seni. Tarp iš pagrindų nuo pamatų restauruotų pastatų atsidūrė Socialinių paslaugų centras parko apsuptyje, kur seniau veikė tuberkuliozės ligoninė.
Idėja fotografuoti miesto architektūrinį palikimą Juozui Kazlauskui gimė per vieną „Švėtės“ klubo organizuotą amatų popietę. Klubo narys Jonas Černauskas vis užvesdavo kalbą apie įdomesnį namą, jo gyventoją, minėjo istorinius faktus. Klubo pirmininkas pamanė, jog neblogai būtų tas istorijas ir pačius vaizdus įamžinti.
Per dvejus metus darbo į diskus įrašytos dvi dalys filmuotos medžiagos po pusantros valandos.
Klubas turi planų ateičiai: nufilmuoti ir nufotografuoti Žagarės senolius nuo 80 metų ir užrašyti jų prisiminimus.
citata: Norėjome, kad išliktų bent filmo juostoje ir fotografijose, nes po kelių ar keliolikos metų jų gali nebelikti.
Autorės nuotr.
KVIETIMAS: Žagarės architektūrą fiksavę ir apie ją filmuotoje medžiagoje pasakojantys (iš kairės) mokytoja Alma Kančelskienė, „Švėtės“ klubo vadovas Juozas Kazlauskas ir pavaduotoja Danguolė Baukienė kvietė bibliotekoje apžiūrėti senų ir naųjų pastatų fotografijų parodą.
PARODA: Parodoje galima atidžiau įsižiūrėti į namus, pro kuriuos dažnai praeina nepastebėdami.
FILMAS: Bibliotekoje susirinkę žagariečiai stebėjo filmuotą medžiagą.
NAUJESNIS: Vienas naujesnių Žagarės pastatų — kompleksas, kuriame dabar veikia viešbutukas, vaistinė, poliklinika, paštas, biblioteka ir dar atsirado vietos Jaunimo klubui — pastatytas 1985 metais.
PERMAINA: Šis pastatas, kur kadaise veikė tuberkuliozės ligoninė, o prieš keletą metų po renovacijos įsikūrė Socialinių paslaugų centras, šiuo metu yra vienas gražiausiai atrodančių Žagarėje.
RŪMAI: Vienam puošniausių miesto pastatų — dvaro rūmams reiktų gero remonto.
ŠVENTOVĖ: „Švėtės“ nariai nepamiršo įamžinti ir miestelio šventovių, tarp jų — Senosios Žagarės bažnyčios, neoficialiai dar vadinamos Barboros bažnyčia.
APLEISTASIS: „Švėtės“ nariai apgailestauja dėl tokių apleistų namų.