Naujausios
Arbūzų auginimo pradžiamokslis
Kieme pasitikę Erika ir Mindaugas Skrodeniai kviečia pasidairyti po ūkį. Jaukius namus jie susikūrė šviesaus atminimo močiutės sodyboje.
Vaisius nokina aktinidijos – Erika ragina ieškoti minkštų – prinokusių uogų. Spalvinasi sukibusios vynuogių kekės. Į saulę dairosi būrelis saulėgrąžų. Mindaugas sako, kad žiemą jos atiteks paukščiams. Paukščių puotai bus patiekiamos pilnos sėklų galvos.
Uogomis mėlynuoja šilauogių eilės. Šilauogės pradeda nokti liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje.
„Šilauogių turime septynias žinomas veisles ir dar nežinomų, įsigytų anksčiau, kai pirkome savo reikmėms ir nesidomėjome pavadinimais. Dabar jau privalome žinoti, ką auginame“, – šypsosi Erika ir rodo didžiules mėlynas uogas. Jas šeima dėl dydžio praminė „dviem eurais“ – uoga atitinka monetą. Iš tiesų tai šilauogė 'Chandler' – vidutinio vėlyvumo šilauogių veislė, kilusi iš JAV.
Šių metų ūkio naujovė – arbūzai. Šeima mokosi arbūzų auginimo abėcėlės. Dėl veislių itin galvos nesuko: Erika, paskambinusi patyrusiai arbūzų Lietuvoje augintojai, pasisakė, kad nori įsigyti sėklų pradžiamoksliui. Gavo penkių veislių sėklų. Pavasarį 25 daigus sodino savo reikmėms, negalvodami, kad galės ir parduoti. Per darbus arbūzus buvo net pamiršę, kol vieną dieną pamatė, kas darosi lauke.
„Pavasarį nė minties nebuvo, kad gali taip pavykti. Tiek nesuvalgome, kiek vasara dovanojo!“
Pirmu kartu nuskynė apie dvidešimt, suskaičiavo, kad lauke guli dar trisdešimt įvairių formų ir dydžių arbūzų. Vieni geltonu, kiti raudonu minkštimu.
Netoliese – ir moliūgų laukas. Kiek ir kokių jų bus, parodys ruduo, bet jau ir dabar yra gerokai paaugusių – įvairių spalvų ir formų.
„Bet galėjo būti ir daugiau. Labai daug neužmezgusių žiedų buvo“, – įvertina Erika.
Pernai pirkėjai moliūgų ieškojo ne tik Helovinui, bet ir patiekalams gaminti. Populiariausi maistui – muskatiniai ir sviestiniai.
Liūdną pavasarį keitė kaitra
Ūkyje sezono metu išeiginių nebūna – darbas darbą veja. Skinti, pjauti, laistyti, ravėti – darbus nudirbus, vėl užsisuka naujas ratas.
Mindaugas dirba ne tik ūkyje – budi Kelmės rajono Liolių ugniagesių komandoje, namie turi įkūręs nediduką servisą. Į darbus įsijungia ir atžalos – būsimas šeštokas Domantas jau rimtas pagalbininkas, mažoji Liepa kol kas labiau ragautoja.
Ūkio darbai, šypsosi Erika, prasideda dar sniegui nenutirpus – planai verda galvoje.
Pirmasis derlius būna šparagų. Šių metų pavasaris buvo šaltas, permainingas, tad derlius vėlavo. Jei įprastai šparagus kasdavo apie balandžio 20–25 dieną, šiemet data nusikėlė į gegužę.
„Pavasaris buvo liūdnas“, – prisimena. Neskubėjo prasidėti ir braškių sezonas. Pernai pirmąsias uogas skynė birželio 5–8 dienomis, šiemet – birželio 13.
Erika šypsosi: kol pradeda skinti braškes, reikia įveikti daug darbų: ravėti, tvarkyti daigus, kloti šiaudus. Kaip pasakoje apie vilką ir duoną – tenka įveikti ilgą kelią, kol galima skanauti.
Suvėlavusį pavasarį išjudino staiga prasidėję karščiai.
„Galvojome, kad bus striuka, bet pagrindinis vaistas ir maistas – vanduo. Per karštį negali laistyti, džiaugiesi nuskynęs uogas ir pabėgęs. Naktimis dirbdavome, dienomis dirbdavome, bet labai patenkinti, labai džiaugiamės derliumi. Braškėms karštis, saulė patiko, tik mus vargino. Turi kuo anksčiau jas pradėti skinti, nes per pietų karštį – neįmanoma, nekankini nei savęs, nei skynėjų“, – sako E. Skrodenė.
Anksčiausiai skinti braškių tekdavo keltis pusę keturių ryto. Vakare braškes laistydavo, tad darbo diena baigdavosi po vidurnakčio.
Apetitu šiemet nesiskundė ir vabalai. „Paskutines viltis dėjome į vėlyvas braškes 'Malvina', bet braškes nugalėjo vabalas“, – vaizdingai pasakoja Erika.
Šį sezoną šeima augino septynių veislių braškes, bet dviejų atsisakė. Viena iš jų buvo labai tinkama perdirbti, bet žmonės mažiau linkę šaldyti, virti uogienes, nori prisivalgyti šviežių uogų. Ir vertina pirmiausia akimis ir burna.
Besibaigiant braškėms, teko suskubti į česnakų lauką – gąsdino ateinantis lietus. Česnakų derlių pradėjo imti liepos 20 dieną.
Dabar sandėlyje pirkėjų laukia lietuviški ir drambliniai česnakai. Drambliniai pirkėjams dar tebėra naujiena ir keistenybė. Didžiausią šiemet pavyko užauginti 336 gramų. Skiltelė kainuoja 2 eurus, o perkant visą galvutę taikoma didelė nuolaida – parduodama už 5 eurus.
Nuo tradicinio česnako dramblinis skiriasi ne tik dydžiu, bet ir skoniu. Dramblinis česnakas mėgiamas gurmanų, populiarus anglų virtuvėje. Švelnesnio skonio, primena porą ir svogūną.
Po česnakų atėjo šilauogių sezonas. Likusios ant krūmų uogos jau turi savo pirkėjus.
Dabar neskubėdamos noksta avietės. Erika svarsto, gal stabdo šaltos naktys? Pirmųjų uogų jau ragavo – gardžios, bet parduoti dar neturi.
Važiuoti iš namų su derliumi Skrodeniams niekur nereikia – pirkėjai atvažiuoja į namus, o ir prie kelio stovi ir nedidelis kioskelis.
„Parduodame ir viską, ką mūsų šeima nesuvalgo, kriaušes, obuolius, agurkus, pomidorus, juoduosius serbentus. Šiemet šios uogos labai išpopuliarėjo, buvo kiek primirštos“, – sako E. Skrodenė.
Pas Skrodenius atvažiuoja ne tik klientai, bet ir labai dažnai sustoja važiuojantieji pro šalį. Buvo užsukę ir skautų, piligrimų. Kelias pro namus nuveda į Palendrių vienuolyną, Mažeikių kryptį. Tad braškės išvažiavo į visą Lietuvą.
„Išsidėliojame sezoną taip, kad veiklos būtų nuolat. Mūsų tikslas turėti asortimento ištisus metus, tikime, kad ateityje taip ir bus“, – toks šeimos ūkio sumanymas.
Skrodeniai augina ir gervuoges, bet šiemet uogos nedžiugina. Mindaugas sako, kad todėl ir siekia ūkyje turėti įvairovės: jei kažkas nepasiseka, kompensuoja kitas derlius.
Ilsėsis po Visų Šventųjų
„Mūsų mintys visada prieky kišenės“, – juokiasi Erika ir stoja prie specialaus aparato, iš sirupo ir ledo gaminančio šerbetą. Šią idėją brandino jau seniau, bet šiemet nusprendė, kad būtinai reikia – klientams per karščius buvo atgaiva.
Dabar gamina keturių skonių šerbetus: gumos, miško uogų, braškių, kivių skonio. Ateityje planuoja naudoti naminį sirupą: „Dabar pažaidimas, kitąmet imsimės rimčiau.“
Šiuo metu ūkyje kiek ramesnis laikas.
„Keliuosi aštuntą, bet pramerkiu akis pusę aštuonių, ir galvoju, kokia gėda tiek miegoti!“ – juokiasi Erika. Bet tuoj reikės vėl keltis anksčiau – prasidės mokslo metai, o šeimoje auga dvi atžalos.
Ūkio darbai nestovi vietoje.
Spalį reikės sodinti česnakus. Ramybės metas ateis kaip ir gamtoje – po Visų Šventųjų.
„Poilsiaujame tik fiziškai, protiškai poilsio nėra, reikia planuoti“ – tokia šeimos kasdienybė. O šių metų planai jau siekia kitų metų vasarį.
Dienoms persiritant į rudenį – visgi kokia buvo vasara? „Puiki! – juokiasi Erika. – Kad dabar kas tą šilumą duotų!“
Gerai savijautai būtini ir maisto papildai.
