Naujausios
Unitai
Istoriniai pėdsakai veda į mūsų kraštą
Rugpjūčio pabaigoje šalia Šiaulių universiteto atkasti palaikai, pasak specialistų, greičiausiai yra unitų — katalikybę priėmusių stačiatikių. Unitų vienuoliai, įsikūrę Bazilionuose (Šiaulių rajonas), prieš du šimtus metų buvo Šiaulių apylinkių švietėjai. Caro valdžia unitus bandė sunaikinti, bet jų bažnyčia iki šiol gana stipri pasaulyje.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Netikėtas radinys
Rugpjūčio pabaigoje Vasario 16-osios gatvėje, klojant naujas komunikacijas į Šiaulių universiteto biblioteką, ekskavatoriaus kaušas išvertė žmogaus kaulų.
Atkastas kapavietes tyrė Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė.
Vienoje duobėje surasti dviejų žmonių palaikai, kurie po mirties buvo vienas ant kito uždėti. Kape dubens kaulai, stuburo slanksteliai, kaukolių nerasta.
Antrojoje duobėje aptikti, manoma, dviejų moterų griaučiai. Vienas kūnas buvo įmestas į duobę galva žemyn, suriestais keliais. Šiame kape surastos dar trys kaukolės.
Pasak A. Šapaitės, atrasti palaidojimai — buvusių kapinių įrodymas. Kultūrinis sluoksnis virš atkastų kapų nejudintas nuo XIX amžiaus pabaigos.
„Gilyn, po asfaltu, vandentiekio bokšto link, matėsi dar vienos duobės kontūrai. Esu beveik įsitikinusi, kad ten — kapinių kraštas. Toliau žemių nebejudinau. Atkasime, kai vyks tos vietos rekonstrukcija“, — “Šiaulių kraštui“ sako archeologė.
Manoma, kad kapinių plotas prasidėti nuo Vasario 16-osios gatvės, eiti per Vytauto gatvę ir tęstis P. Višinskio gatvės link.
Tarpukariu buvo nukasamas kalnas tarp Pagyžių (dabar Vytauto), Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių.
Aptiko kapines
Kalnas Pagyžių gatvėje (dabar Vytauto) buvo pradėtas kasti 1934 metų pavasarį. Kalnas trukdė intensyvėjančiam eismui, žiemą į jį sunkiai įvažiuodavo vežimai ir automobiliai. Todėl kai kur buvo nukasti net 2— 3 metrai žemių.
Bekasant kalną, buvo aptikti žmonių palaikai, juos tyrė Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologas Balys Tarvydas, savo tyrimų duomenys vėliau paskelbęs leidinyje “Gimtasai kraštas“.
Nukasant Pagyžių kalną rasta 11 palaidojimų, aiškiai matėsi karstų liekanos. Palaidojimų kryptis buvo iš Vakarų į Rytus. Palaidotųjų griaučiai gerai išsilaikę, tik kelios kaukolės — sutrupėjusios.
B. Tarvydas darė prielaidą, jog kaukolės sutrupėjo nuo „spaudimo ir trenksmo gatves grindžiant ir vežant grindiniu sunkenybes. Jos neišlaikė didelio spaudimo ir dėl to, kad į jas dar nesuskubo pribyrėti smėlio — viršutinės karsto lentos, kurių puvėsiai kaip žemės sluoksnis laikosi, sulaikė smėlį“.
Beveik visi atkasti karstai buvo sukalti medinėmis vinimis per pridedamus skersinius. Kapavietėse surasta nedaug vertingų radinių: kardas ir du kryžiukai.
Vienas rastas kryželis — bizantiško stiliaus, „tinkąs nešioti prie rūbų“, kitas — “kurį nešioja ir katalikai“. Ant abiejų kryželių matyti lelijos ornamentika. Ant bizantiško stiliaus kryželio išgraviruota maldelė slavų kalba.
Kapus priskyrė unitams
Archeologo nuomone, šiose kapinėse laidota ilgą laiką. Todėl, manoma, buvo laidojama ant senų kapų. Vėlesni palaidojimai patekdavo tarp ankstesnių, todėl karstų galai susidurdavo.
Rasti daiktai padėjo nustatyti, kad šiose kapinėse palaidoti krikščionys. Pagal išlikusius karstus ir palaikus nustatyta, kad laidota XVIII amžiaus pabaigoje.
Archeologas, pasižiūrėjęs į 1860 metų Šiaulių miesto planą, pastebėjo, kad Pagyžių gatvėje tuo metu jau stovėjo trys trobelės, buvo projektuojamos naujos gatvės. „Vadinas, 1860 m. jau šie kapai buvo užmiršti, statomi čia namai. (...) Mieste, kur žemė brangi, kapinių gerbimas greit užmirštamas“, — konstatuoja archeologas.
B. Tarvydas nustatė, kad šioje vietoje buvo laidojami unitai, iš sentikių kilę katalikai. Laidojimas kapinėse sutapo su unitų atsiradimu ir išnykimu Šiauliuose.
Unitai Šiaulių apylinkėse apsigyveno XVIII amžiuje. Po Lietuvos ir Lenkijos padalijimo caro valdžia unitus priskyrė prie stačiatikių, kai kurie perėjo į katalikybę, tad kapinėse nebelaidojo ir jos buvo pamirštos.
„Kad unitai turėjo atskiras kapines, rodo unito arkivyskupo Juozapato Koncevičiaus byla. Jį Vitebske stačiatikiai nužudė. Mat, jie pasipiktinę Koncevičiaus įsakymu stačiatikių į unitų kapines nepriimti, jei jie pasilaidotų, net iškasti. Stačiatikiai niekad neturėjo pretenzijų laidotis katalikų kapinėse. Vadinas, turėjo būti unitų kapinės atskiros nuo katalikų“, — savo teiginius, kad atrastos unitų kapinės, pagrindė B. Tarvydas.
Susidomėjo unitų dvasininkai
Kiek dabar yra unitų Šiauliuose, nežinoma. Pasak Vilniaus švč. Trejybės bažnyčios klebono Pavlo Jachimec, didesnės unitų bendruomenės gyvena Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje ir Vilniuje. Sostinėje vienintelė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia, esanti šalia Aušros Vartų, priklauso unitams. Lietuvoje gyvena apie 1000 unitų, per šventes į Švč. Trejybės bažnyčią susirenka 200— 300 tikinčiųjų.
Švč. Trejybės bažnyčios sekretorius Vasilij Kapkan „Šiaulių kraštui“ sakė, jog unitų bažnyčia gimė Vilniuje, nuostatos formavosi Švč. Trejybės bažnyčioje. Taip pat 1617 metais įkurtas ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas. Tai — vienintelis katalikiškas ordinas, įkurtas Lietuvoje.
Unitams ypač svarbus Šiaulių regionas, nes Bazilijonų vienuolynas, įsteigtas 1749 metais, buvo bene pagrindinis unitų gyvavimo centras.
Iš „Šiaulių krašto“ sužinoję, kad Vasario 16-osios gatvėje atrasti kapai gali priklausyti unitams, dvasininkai žadėjo atvažiuoti apžiūrėti šią vietą ir ją pašventinti. Pasak V. Kapkan, tai svarbu ir unitams, ir Bazilijonų ordinui.
„Kokia unitų veikla buvo plėtojama Šiauliuose — dar nežinomas istorijos puslapis. Tikiuosi, kad jį pavyks atversti archeologams ir istorikams“, — vylėsi V. Kapkan.
Unitų istorija — permaininga
XIX amžiuje jie buvo sustačiatikinami, didžioji dauguma perėjo į katalikų tikėjimą. Pasak unitų bažnyčios sekretoriaus, senieji vilniečiai gali rasti dokumentų, kurie skelbia, jog šių žmonių protėviai iš unitų yra tapę Romos katalikais.
Caro valdžiai unitai neįtiko, nes buvo atskilę nuo stačiatikių bažnyčios. Galvodami, kad Bažnyčia praranda tikrąjį tikėjimą, keturi Ukrainos žemių vyskupai 1596 metais sudarė Romos Katalikų Bažnyčios Bresto bažnytinę uniją. Pagal ją stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią ir priėmė katalikybės dogmatiką, bet pasiliko savo liturgiją ir bažnytinę slavų kalbą.
Dalis caro stačiatikinamų unitų pasitraukė į Lenkiją. Unitų bažnyčia per Lenkiją plėtėsi į Vakarų Ukrainą. Dabar unitams priklauso tikinčiųjų iš viso pasaulio.
V. Kapkan pastebi, jog priešprieša iš stačiatikių pusės unitams yra išlikusi iki šių dienų.
KOMENTARAS
Unitai Šiauliuose — neatsakytas klausimas
Raimundas BALZA, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius: (balza...)
— Unitai — stačiatikių ir katalikiškosios bažnyčios jungtis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame organizme. LDK ir Lenkija sugebėjo apjungti dalį stačiatikių bažnyčios ir sutvirtinti Vakarų civilizacijos vyksmą į Rytus.
Šiaulių žemėse unitai pasirodė XVIII amžiaus viduryje. Jiems dvarininkai paaukojo savo žemes. Unitai, taip vadinamieji bazilijonai, įkūrė vienuolyną Padubysyje. Bazilionuose buvo bene vienintelis jų vienuolynas etninės Lietuvos ribose.
Vienas iš bazilijonų kelrodžių — šv. Bazilijus. Ir miestelis vadinamas Bazilionais, o ne Padubysiu.
Po Lietuvos — Lenkijos padalijimo Lietuvos etninėms žemėms atitekus Rusijai, antroji Zubovų karta, gyvenusi Lietuvoje, pradėjo bazilijonus globoti. Dauguma Zubovų Bazilionuose ir palaidoti.
XIX amžiuje, po 1863 metų sukilimo, bazilijonai buvo visiškai eliminuoti iš visuomeninio gyvenimo. Rusijos valdininkai bazilijonų vienuoliuose, kurie skelbė bendrumą, tikėjimą, vienybę, įžvelgė grėsmę politinei, pasaulietinei valdžiai.
Apie unitų buvimą Šiauliuose istorija kol kas nutyli. Kodėl ir kaip jie čia gyveno — labai mažai informacijos.
NAUJIENA: 1934 metų gegužės mėnesį tuometinėje Pagyžių gatvėje, nukasant kalną, buvo rasti kapai.
DOMĖJIMASIS: Atkasti kapai kėlė šiauliečių susidomėjimą.
ARCHELOGAS: „Aušros“ muziejaus archeologas Balys Tarvydas tyrė tarpukariu atkastus kapus.
PANORAMA: P. Višinkio gatvės vaizdas ketvirtajame dešimtmetyje.
PAKEITIMAS: Pagyžių, dabartinėje Vytauto, gatvėje buvęs kalnas nukastas, nes trukdė intensyvėjančiam eismui.
TIKĖJIMAS: Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje — unitų šventovė nuo XVII amžiaus.
BENDRUOMENĖ: Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kunigas Pavlas Jachimec (pirmas dešinėje) su parapijiečiais Šiluvoje.
„Aušros“ muziejaus fondų nuotr.
RADINTYS: Rugpjūčio pabaigoje Vasario 16-osios gatvėje atkasti žmonių kaulai, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjos nuomone, jie gali būti unitų.
Jono TAMULIO nuotr.