Naujausios
Sportas gydo
Vincas Baškys apie atostogas dar negalvoja, nes prieš akis keletas sporto renginių, kuriems reikia pasiruošti. Energingas, linksmas, veiklus ir nesiskundžiantis sveikata. Ponas Vincas, paklaustas, kur viso to paslaptis, šypteli: „Sportas!“
Agnietė PLAVIČIŪTĖ
redakcija@skrastas.lt
Į darbą su daina
Vinco Baškio diena prasideda pusę septynių ryto. Padaro mankštą ir dainuodamas su šypsena eina į darbą. Su sportine apranga gatvėje šio žmogaus nesutiksite. Visada pasitempęs. „Kitaip negaliu. Jei nepasirišu kaklaraiščio, kažko trūksta“, — juokiasi V. Baškys. Sporto mokykloje “Atžalynas“ V. Baškys eina instruktoriaus, atstovo bei varžybų organizatoriaus pareigas. Vadovauja dviem neprofesionalaus sporto sąjungoms: “Žalgiriui“ ir “Medikams“.
Po darbo — treniruotė. Tris dienas iš eilės treniruojasi, vieną — ilsisi. Dėl stuburo problemų ponas Vincas negali bėgioti, todėl mina dviratį, plaukioja arba slidinėja. „Pagrindinis vaistas yra sportas, sveikas, nesiplėšant. Dietų neverta laikytis. Kiek Dievas davė, tiek, o tai, ką suvalgai, turi sudeginti sportuodamas“, — įsitikinęs V. Baškys.
Vasarą dažniausiai porą valandų mina pedalus. Ponas Vincas turi savo maršrutus, kuriuos stengiasi kaskart keisti, kad treniruotės nepabostų. Dažnai važiuoja ne vienas, su grupe draugų ir bendraminčių.
Sportininkas išjudindavo ir savo šeimą: važiuodavo dviračiais, slidinėdavo, plaukiodavo. Dukra Juldita ir dabar rytais bėgioja, o sūnus Baltrimas neužmiršta dviračių sporto.
Nuo mažens
V. Baškys gimė Užventyje, šešių vaikų šeimoje. Kiek save prisimena, visada sportuodavo. „Kaimas prieš kaimą žaisdavome kvadratą, futbolą, ripką. O su Užvenčio futbolo komanda “Venta“, kurioje žaidė mano brolis, apkeliavau visą Lietuvą. Ant kelių pasisodindavo brolis ir važiuodami dainuodavome“, — prisiminęs nusijuokia V. Baškys.
Prisimena, kaip jo ūkininkas tėvas, taip pat labai mėgęs sportuoti, paaukojo pievą ir pastatė vartus, kad kaimo vaikai galėtų žaisti futbolą.
Į mokyklą ir iš jos 7 kilometrus V. Baškys ne eidavo, o bėgdavo, žiemą čiuoždavo su slidėmis. Per pertraukas žaisdavo futbolą. Kai paaugo, su mokyklos komanda važiuodavo į varžybas. Devintoje klasėje lengvosios atletikos žaidynėse V. Baškys laimėjo pirmąją vietą. Pažįstami ir draugai tada juokavo: „Atvažiavo mužikas iš kaimo ir užmetė visiems.“
Neišsipildžiusi svajonė
Baigdamas mokyklą V. Baškys sulaukė pasiūlymo stoti į Kūno kultūros institutą, tačiau jaunuolis svajojo studijuoti civilinę aviaciją. Vyriausiojo brolio padedamas ir remiamas, nuvažiavo į Rygą, puikiai išsilaikė egzaminus ir buvo priimtas.
Kvietimas atvykti į Kremenčiugo (Ukraina) civilinės aviacijos mokyklą atėjo į namus. V. Baškio tada namie nebuvo. Jo mama, paėmusi laišką, nubėgo pas kaimynę, kuri mokėjo rusų kalbą, kad ši perskaitytų. Sužinojusi, kad jos jauniausias ir mylimiausias sūnus įstojo „į lakūnus“, uždraudė jam važiuoti, bijodama, kad neužsimuštų.
Tuomet sportininkui beliko važiuoti į Kūno kultūros institutą. Stojamieji egzaminai jau buvo pasibaigę, tačiau gerai žinomam sportininkui per 3 valandas asmeniškai buvo sudaryta komisija ir jis išlaikė egzaminus.
Aistra — slidinėjimas
Atsistojusiam ant slidžių vaikystėje ir aktyviai pradėjusiam treniruotis armijoje, V. Baškiui iki šiol labiausiai patinka slidinėti — ir žiemą, ir vasarą. Nusikvatoja prisiminęs, kaip armijoje treniruodamasis ir dalyvaudamas varžybose, sulaužė net 12 porų slidžių.
Vėliau, grįžęs iš armijos ir baigęs institutą, ėmėsi treniruoti slidininkus.
Vasarą ponas Vincas naudoja slides, prie kurių pritvirtinti ratukai. Jo trasa — iki Kryžių kalno ir atgal. Sako, kad slidininkas ant slidžių turi stovėti net ir vasarą. V. Baškys tikina, kad važiuoti su ratukinėmis slidėmis dar ir didelis malonumas: „Tik atsispiri su lazdom, ir leki.“
Treneris kaip tėvas
Ilgą laiką dirbęs treneriu, V. Baškys turi tvirtą nuomonę, koks turi būti treneris: „Jis turi būti ir tėvas, ir motina savo auklėtiniams. Turi žinoti, kaip sportininkui sekasi mokykloje ir namuose. Juk iš dalies nuo trenerio priklauso, kaip vaikui seksis sporte“.
V. Baškys įsitikinęs, kad treneris turi ne tik mokėti treniruoti komandą, padėti įgyti naujų įgūdžių, bet ir pats tobulėti, būti aktyvus.
Trūksta valstybės paramos
V. Baškio nuomone, valstybė turėtų skirti didesnį finansavimą ne tik profesionalų, bet ir neprofesionalų klubams. Dabar dauguma sporto organizacijų negauna jokio finansavimo iš valstybės. Neprofesionalų klubus dažniausiai remia verslininkai, įmonės, kad šie galėtų dalyvauti varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
V. Baškio nuomone, žmonės nori sportuoti, tačiau tam reikia sudaryti sąlygas, atkurti sporto organizacijas, įkvėpti, ieškoti patrauklių sporto varžybų ir švenčių formų: „Pavyzdžiui, į medikų sporto šventes pasikviečiame šiauliečių muzikantų, dainininkų. Ir pasportuojame, ir pašokame, ir padainuojame.“
Ponas Vincas taip pat įsitikinęs, kad žmogų prie sporto reikia pratinti jau nuo darželio. Tai ne tik naudinga veikla, bet ir sveikas gyvenimo būdas.
IŠNAŠA: Į mokyklą ir iš jos 7 kilometrus Vincas Baškys ne eidavo, o bėgdavo, žiemą čiuoždavo su slidėmis.
ENTUZIASTAS: „Žmonės nori sportuoti, tik tam reikia sudaryti sąlygas“, — įsitikinęs Vincas Baškys, nenuilstantis sporto entuziastas, visada linksmas, šnekus ir nestokojantis idėjų.
Jono TAMULIO nuotr.