Naujausios
Po karo kroatams krizė nebaisi
Kroatijoje beveik du dešimtmečius gyvenanti Rima Koič pastarąjį kartą Lietuvoje lankėsi prieš dvejus metus. Pastebėjo per tą laiką šalyje įvykusius pokyčius: gerokai šoktelėjusias kainas, niūrias žmonių nuotaikas dėl nedarbo. Jos nuomone, kroatai po išgyvento karo krizės taip nesureikšmina.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Už karą nieko baisiau nebūna
Rima Koič, kilusi iš Kuršėnų, į Lietuvą dažniausiai sugrįžta kartą per metus. Šį kartą aplankyti mamos ir sutvarkyti darbo reikalų atvažiavo po dviejų metų pertraukos. Kroatijoje gyvenanti Rimos šeima verčiasi turizmu, priima keliautojus iš Lietuvos, šiuo metu turizmu besiverčiantiems verslininkams atokvėpio metas — naujas sezonas prasideda nuo balandžio mėnesio.
„Kroatijoje atgarsių apie realią krizę kol kas girdime labai nedaug. Pietinėje šalies dalyje, Adrijos jūros pakrantėje, kuri užima apie 900 kilometrų, vyksta intensyvus turizmo verslas. Šiaurinėje — visuomet buvo sunkesnė situacija“, — pabrėžia R. Koič, pridurdama, kad ir Kroatijoje, ir Lietuvoje kalbų apie krizę, jos padarinius bei antikrizinius planus netrūksta.
Kroatijoje, pasak moters, po ketveris metus (nuo 1991 iki 1995 metų), vykusio karo situacija nėra gera: nedarbingumo lygis didesnis negu Lietuvoje, tačiau šalyje nėra daug išvažiuojančių ar atvažiuojančių uždarbiauti žmonių. R. Koič įsitikinusi, kad nedarbą mažina bei šalies augimą skatina itin sėkmingai plėtojamas pajūrio turizmas. Sezoniniam darbui įdarbinama daug įvairaus amžiaus žmonių.
„Kai pradėjo lėtėti ekonomika Amerikoje, mūsų premjeras perspėjo, kad turėsime veržtis diržus, nors po karo ir taip tie diržai labai suveržti. Žmonės kalba, kad be reikalo valdžia gąsdina krize, nes išgyvenome karą, o kas gali būti baisiau už keletą metų trukusį baisų karą?“ — klausė moteris.
Kroatai neskuba didinti mokesčių
R. Koič pasakoja, kad Kroatijoje net nebuvo užsiminta apie mokesčių didinimą, o Lietuvoje tokį žingsnį vadina itin nevykusiu. Dar prieš sunkmečio pradžią buvo kalbėta, kad ketinama kelti mokesčius turizmu besiverčiantiems verslininkams, tačiau tai padaryta nebuvo.
„Valstybės biudžetas sumažintas, buvo atsisakyta bet kokių kalėdinių apdovanojimų, neišmokėta priedų. Pensininkai buvo patikinti, kad jiems pensijos nevėluos. Kol kas mokesčių pakitimų jokių, tačiau kainos, kaip ir visoje Europoje, kyla“, — pasakojo R. Koič.
Moteris pasakoja, kad apie besikeičiančią situaciją Lietuvoje girdėjo iš atvažiuojančių lietuvių turistų. Jie pastebėdavo, kad kainos tarp šių dviejų šalių nebesiskiria. Benzino kaina šiek tiek didesnė Kroatijoje.
Mėsos kaina Lietuvoje taip pat niekuo nesiskiria nuo kroatiškų kainų. Kroatijos kunas (piniginis vienetas) skaičiuojamas kursu — vienas litas prie dviejų kunų. 70 kunų kainuojanti veršiena prilygsta 35 litų veršienos kainai Šiauliuose. Prisimena, kad visais laikais mėsos kaina buvo didesnė Kroatijoje, tačiau šiemet situacija pasikeitė.
Geras virėjas — vertybė
„Kroatijoje vidutinis atlyginimas yra 5200 kunų, o tai būtų 2600 litų“, — suskaičiavo ponia Rima, tikindama, kad gydytojų, slaugos darbuotojų atlyginimai didesni negu Lietuvoje, mokytojų atlyginimai beveik tokie pat, bibliotekininkai uždirba žymiai daugiau negu kolegos Lietuvoje.
Viena iš prestižinių yra virėjo specialybė, nes turistinėje šalyje daug viešbučių bei maitinimo įstaigų. Restoranuose dirbantys virėjai uždirba nuo 2 tūkstančių iki 4 tūkstančių eurų per mėnesį.
„Maistas — labai svarbu. Jei svečias neskaniai pavalgė tavo restorane, jis daugiau nesugrįš, taip pat aplenkti įstaigą pasiūlys ir savo bičiuliams, todėl geras virėjas restoranui — geras tonas“, — sakė R. Koič.
Moteris pasakoja, kad neretai turistai atvažiavę palygina maitinimo įstaigų kainas Lietuvoje ir Kroatijoje — nuomonių būta įvairių, tačiau įsitikino pati, kai parvažiavusi apsilankė maitinimo įstaigose — kainų skirtumo nebėra. Pietavusi Vilniaus kavinėje užsisakė mėsos didkepsnį, kuris kainavo 48 litus. Patikino, jog toks didkepsnis Kroatijoje būtų pigesnis.
„Lietuvoje maistas buvo žymiai pigesnis, tačiau dabar kainos ne tik pasivijo Kroatijos, bet ir sėkmingai aplenkė. Neįsivaizduoju, kaip čia gyvena minimalias pajamas gaunantys žmonės“, — svarstė moteris.
Po karo
Po karo Kroatijoje praėjo beveik 14 metų. Pastaraisiais metais, pasak ponios Rimos, šalies žemės ūkis, pramonė, įmonės atsigauna, ima klestėti turizmas.
„Kroatai pabrėžia, kad patirtas karas daug ko išmokė. Zadare, kuriame ir gyvename, per praėjusius metus apsilankė 30 procentų daugiau turistų negu prieš tai buvusiais metais. Šaliai turizmas per metus atneša per 7 milijardus eurų, o šiemet turistų buvo itin daug“, — pasakojo R. Koič.
Moteris patikina, kad kroatai nelabai suka galvos dėl to, kad jų šalį dėl krizės aplankys mažiau turistų, nes šalis yra įdomi, kiek kitokia negu kita Europos dalis, kainos ne itin didelės.
Devyneris metus dirbanti turizmo sferoje moteris patikina, kad praėjusią vasarą lietuvių turistų Kroatijoje buvo itin daug. Žiemą atvažiuoja treniruotis lietuvių sportininkai, šiuo metu ponios Rimos viloje treniruojasi ėjikai. Atvažiuoja šokių kolektyvai, kapelos, kurie pristato lietuvių liaudies muziką ir šokius kroatams.
Rima juokiasi, kad nėra geresnio šalies pristatymo, kaip gyvai pamatyti tautinius drabužius, išgirsti dainų ir pamatyti lietuvių liaudies šokių. Pati suorganizavusi keletą koncertų sulaukė pageidavimų daugiau surengti smagių liaudies vakarų.
„Pasiilgstu Lietuvos, todėl stengiuosi ne tik priimti tautiečius Kroatijoje, bet ir garsinti Lietuvos kultūrą“, — sakė ponia Rima.
Kroatijos nepriklausomybės karas
Konfliktas Kroatijoje ėmė augti 1990 metais, kai etniniai serbai rytinėje Kroatijos dalyje paskelbė serbų Krainos autonomiją.
Ginkluotas konfliktas prasidėjo 1991 metais Kroatijai paskelbus nepriklausomybę nuo tuometinės Jugoslavijos. Serbų pajėgos puolė rytinius Kroatijos miestus.
Kroatija (buvusi Jugoslavijos socialistinės federacinės respublikos dalis) siekė nepriklausomos Kroatijos Respublikos tarptautinio pripažinimo, Serbija siekė nustatyti naujas sienas tose Kroatijos dalyse, kur daugumą arba įtakingą mažumą sudarė serbai, atskiriant šias teritorijas nuo Kroatijos.
Kroatijos nepriklausomybės karas (kroatiškai — Domovinski rat (Tėvynės karas)) vyko 1991-1995 metais.
Citata:
„Žmonės kalba, kad be reikalo valdžia gąsdina krize, nes išgyvenome karą, o kas gali būti baisiau?
KARAS: „Kroatija sparčiai kyla, auga turizmas, ekonomika, o pranašaujama krizė nebaisi, nes nieko baisiau už karą negali būti“, — patikino Kroatijos karo baisumus patyrusi Rima Koič.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.