Naujausios
„Nesame elektros turėję...“
Nuošaliame vienkiemyje, kuriame gyvena septyniasdešimtmečiai, niekuomet nėra žibėjusi elektra. Tačiau šeimininkai jos nelabai ir pasigenda. Žmonės pasišviečia žibaline lempa, o kaip pasaulis gyvena, sužino baterijomis veikiantį radijo imtuvą pasijungę.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Žibalui per mėnesį — pusė šimto litų
Tenka gerokai paklaidžioti, kol privažiuojame vienintelę sodybą rajone, kurioje nėra elektros. Vingiuoti keliukai, posūkiai, o pamiškėje — susitūpusi trobelė. Iki pirmųjų elektros stulpų — gerokai tolėliau negu kilometras, iki elektros pastotės — dar ilgesnis kelio galas.
Šeimininkė, skara apsimūturiavusi galvą, jau tarpduryje skundžiasi prasta sveikata. Jos vyras, nors pusiaudienis, guli lovoje. „Ai, pijoks, ir tiek“, — numoja ranka.
Vidury stalo — aprūkusi žibalinė lempa. Moteris sako, kad per mėnesį išdegina 8 pusbutelius žibalo. Kartais ir tiek neužtenka. Per vakarą, jei ilgiau pasėdi, lempa sausai išdega. Vienas pusbutelis kainuoja apie 4 ar 5 litus. Skaičiuok neskaičiavęs, netoli 50 litų tenka išleisti. O kur dar kelionpinigiai, nes žibalo gali tik Kelmėje, už poros dešimčių kilometrų nuo namų, nusipirkti.
Moteris norėtų, kad namuose būtų elektra, bet baiminasi. „Niekuomet nesame elektros turėję. Gal ir gerai būtų, jei kas padėtų lengviau gyventi senatvėje? Bet gal labai brangu už tą elektrą vėliau reiktų mokėti?“,— nedrąsiai svarsto.
Amžinas pasninkas
Moteris pasakoja, kad gyventi be elektros jie seniausiai įprato.
Kodėl nė nebandė rūpintis, kad namuose būtų šviesu, kraipo pečius. Nė nežinanti, kaip čia taip atsitiko.
Septyniasdešimtmečiai laiko karvę. Tiesa, pieno gyvulys neduoda daug, bet jiems užtenka. Kas lieka — suraugina. Nei paukščių, nei kiaulių — neaugina. „Mūsų valgis — amžinas pasninkas, vis bulvės, pienas, kruopos. Duonos nusiperkame. Atvažiuoja “lapkė“ pas kaimynus, netoli, nueiname. Daugiau nieko ir nereikia“, — kuklius poreikius aiškina moteris.
Apie tai, kas pasaulyje darosi, žmonės sakė sužinantys, radijo pasiklausę. „Turim tokį aparatėlį, su elementais. Bet nelabai mums rūpi visokios mandrystės. Įves kada nors tą elektrą, gerai. Neįves — irgi ne pasaulio pabaiga“, — sako.
Sprendimas — Ūkio ministerijos galioje ir valioje
Ar sodybos šeimininkai, visą amžių pasišviesdami žibaline lempa, turės elektrą, spręs Ūkio ministerija.
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis sakė, kad ministerija pageidavo sodybų, kuriose nėra elektros, sąrašų. Paaiškėjo, kad visame rajone, seniūnijų duomenimis, elektros neturi vos vieni minėto vienkiemio gyventojai.
„Ministerija iškėlė sąlygą — sodyba turi būti įtraukta į rajono elektrifikuotinų sodybų sąrašą. Rajono Taryba taip ir padarė. Mes Ūkio ministerijai artimiausiu metu pateiksime prašymą tuos žmones “apšviesti“, — tvirtino direktorius.
Ar prašymas bus patenkintas, paaiškės kitais metais, kai bus formuojamas valstybės biudžetas.
citata: „Niekuomet nesame elektros turėję. O gal ir gerai būtų, jei kas padėtų senatvėje lengviau gyventi?“
ŽIBALAS: Niekuomet elektros patogumais nesinaudoję žmonės savojo gyvenimo neįsivaizduoja be vienintelio dalyko — žibalinės lempos. Tiesa, žibalo įmanoma nusipirkti tik Kelmėje. Per mėnesį, neskaičiuojant kelionės išlaidų, žibalui senoliai išleidžia apie 50 litų.
TROBELĖ: Pamiškėje stovinti trobelė ir joje gyvenantys du septyniasdešimtmečiai niekuomet namie nėra regėjęs elektros šviesos ir jos teikiamų patogumų.
Autorės nuotr.