Naujausios
Meksikos magija (1)
Daugiau kaip 100 milijonų gyventojų savo glėbyje laikanti Meksika gausybę turistų pritraukia iš viso pasaulio, viliodama garsų ir spalvų kakofonija, savitu maistu, architektūriniu, istoriniu palikimu. Čia — permainingas, bet šiltas klimatas, vieni pigiausių pasaulyje sidabro dirbiniai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Sostinės chaosas
Meksika — didžiausia ispaniškai kalbanti šalis, kurioje gyvena 106 milijonai gyventojų. Vien sostinėje Mechike knibžda 23 milijonai žmonių. Oro uoste — didžiulis šurmulys, tvoskia karštis ir smogas. Šalies sostinė — vienas labiausiai pasaulyje užterštų miestų, įsikūręs daugiau kaip dviejų kilometrų aukštyje virš jūros lygio ir besiglėbesčiuojantis su kalnais, uolomis, ežerais.
Pirmas įspūdis — skruzdėlynas ir chaosas, kuriame nuolat zuja ryškiai žali „vabalai“. Šios mašinytės — išskirtinis akcentas, miesto taksi. Milijoninis miestas iš pradžių nežavi architektūra, nes išraiškingi pastatai paskęsta tradicinių beformių namų jūroje. Tačiau pagrindinė Reformos alėja ir Zocalo aikštė išsiskiria Laisvės, Dianos bei kitomis skulptūromis, arkų ansambliu, bažnyčiomis bei ant legendinio actekų vado Montesumos rūmų griuvėsių pastatytais Nacionaliniais rūmais. Jų sienos tapytos garsaus meksikiečių dailininko Diego Riveros freskomis, atskleidžiančiomis šio krašto istorinį, kultūrinį, ekonominį koloritą. 1325 metais įkurtame mieste prieš atvykstant užkariautojams ispanams į Ameriką gyveno apie 200 000 žmonių ir tuo metu buvo viena didžiausių pasaulio gyvenviečių. 1521 metais senąjį miestą užgrobė ispanai, vadovaujami Hernano Cortezo. Didžioji miesto dalis buvo sugriauta, o pastatytas naujasis, europietiško stiliaus, tapo svarbiausia Ispanijos kolonija Amerikoje ir mineralinių bei agrokultūrinių vertybių eksporto į Ispaniją vartais.
Gyvoji segė
Kur kas mielesnį ir ne tokį bauginantį vaizdą kuria mažesni, tik milijoną ar dar mažiau gyventojų turintys miestai: Curenavaca, Tasko. Pastarasis šalies turistus vilioja sidabro krautuvėlių labirintais, kur siūloma įvairiausių formų, akmenimis ir perlais puoštų auskarų, vėrinių, žiedų, apyrankių ar skulptūrėlių.
Vienoje parduotuvėlėje pardavėjas pasiūlo „pasimatuoti“ papuošalą, kuris įtartinai juda, ištrauktas iš dėžės, pripildytos medžio atraižomis. Iš pradžių turistės pamano matančios mechaninį vabalą, puoštą kristalais, grandinėle ir dar nežinia kokiomis medžiagomis. Bet netrukus prekeivis ima aiškinti, koks nuostabus šitas gyvas papuošalas, kad jis, neva, dresuotas ir padėtas ant delno ar švarkelio, palaidinukės atlapo, stovi vietoje. Ši segė iš tiesų sustingsta ant delno, bet nė viena moteris nesusigundo tokiu originaliu papuošalu. Esą meksikiečių išmonė yra gyvūnų kankinimas, be to, tokia sege garantuotai išbaidysi visus vyriškius ar šiaip bičiulius.
Tasko mieste pribloškia siauros, vingiuotos, akmenimis grįstos ir stačios gatvelės, vedančios pro raudonų čerpių balintus kolonijinius namus. Meksikos vyriausybė šį miestą paskelbė nacionaliniu paminklu.
Smulkaus verslo klestėjimas
Miestuose klesti smulkusis verslas, viena prie kitos klijuojasi mažos parduotuvėlės, kuriose siūloma maisto, buities prekių, drabužių, blizgių, spindinčių papuošalų iš karoliukų, sidabro. Vietos gyventojų rankomis siuvinėti marškiniai, suknelės — šiek tiek primena lietuvių močiučių siuvinėjimus, tačiau yra gerokai spalvingesni ir ryškesni. Vyresnio amžiaus moterys mielai juos dėvi kasdien, jaunimas renkasi įprastus džinsus ir marškinėlius.
Užsieniečiai nepraeina pro pintus ir nertus iš stiprių ryškiaspalvių siūlų diržus, apyrankes. Juos nešoja indėnės ir maži vaikai, kaip mantrą kartojantys trijų žodžių „bueno, bonito, barato“ (“gera, gražu, pigu“) užkeikimą, kuriam neįmanoma atsispirti.
Ne mažiau visus žavi plačiabrylės skrybėlės sombrero ir iš medžio drožiamos bei iš akmens skaptuojamos kaukės.
Sidabras — viena iš pagrindinių prekių, todėl šio metalo gaminių rasi kiekviename mieste. Už 70 — 100 litų įsigysi įmantrius ilgus auskarus, puoštus pusbrangiais akmenukais, o mažesnius gali nusipirkti ir už 50 litų. Dar actekai ir majai gerai išmanė sidabro, bronzos, aukso gavybos ir apdorojimo būdus, tačiau nepažinojo juodųjų metalų ir todėl neturėjo tinkamų ginklų gynybai nuo atvykusių europiečių.
Be sidabro spalvingoji šalis garsėja nafta ir turizmu. Bet naftos gavyba yra valstybės verslas, todėl gerokai papildantis šalies biudžetą ir suteikiantis galimybę nemokamai mokytis mokyklose bei studijuoti. Tiesa, šalyje yra ir mokamų universitetų.
Iš šalies į Ameriką uždarbiauti vyksta daug žmonių, tačiau įprastai jie yra darbininkiškų profesijų atstovai, o išsilavinę žmonės — gydytojai, mokytojai, inžinieriai — uždirba pakankamą atlygį savo krašte ir svetur nesiveržia. Jei kas nepatinka, žmonės nepasitenkinimą išsako protesto akcijomis. Vieną žygiuojančią demonstraciją, reikalaujančią kapitalistų kracho, teko sutikti Pueblo mieste.
Daug vaisių, tortilijų, aštrių padažų
Kuris atvykėlis iš Europos neparagaus čia pat įmatriai mačete prakirsto kokoso sulčių? Visas kokosas su įmantriu atidarymu prieš akis tekainuos 10 pesų — maždaug tris litus. O ar įmanoma nesusigundyti ką tik supjaustytų vaisių mišraine, kuri neretai pagardinama aštriais pipirais? Įvairiausių pipirų ir kitų aštrių prieskonių kupini meksikiečių gaminami padažai, todėl atvykėliui ragauti reikia atsargiai, nes vėliau gali nebepadėti stiklinė vandens. Padažai čia, anot vienos gidės, „būna aštrūs, labai aštrūs ar tiesiog siaubingi“.
Meksikiečių maistas turtingas daržovių ir vaisių: bananų, kriaušių, papajų, mango, apelsinų, mandarinų, avokadų, melionų, kivių, ananasų, nektarinų, morkų, špoinatų, agurkų, pomidorų, įvairių kitų šakniavaisų, kurių pavadinimo lietuvių kalba net nerastum. Kas rytą viešbučiuose siūloma po kelias rūšis šviežiai spaustų vaisių sulčių, mėsos patiekalų. Mėgiama kiaušinienė su įvairiais mėsos ir daržovių priedais. Bene pagrindinis meksikiečių produktas — tortilijos — kukurūzų miltų paplotėliai, kurie pateikiami ir skrudinti, ir su daržovėmis, į juos vyniojama mėsa. Taip pat dažnai siūloma ragauti pupelių troškinio, žuvies.
Gėrimo tradicijos ir džiovinto žiogo skonis
Neapsieinama be tekilos ir meckalio, stiprių vietinių gėrimų. O prie stalo jus gitaros ir vietinių instrumentų melodijomis palinksmins mariačiai, bei pasiūlys išgerti kokteilį iš tekilos, kavos likerio bei mineralinio vandens. Šiuos tris komponentus prie jūsų akių padavėjas suplaks, uždengtą stiklą kelis kartus trinktelėdamas į stalą, tada uždės ant galvos sombrero ir paragins: „Rapido, rapido!“ (“Greitai, greitai!“).
Nors restorane kokio nemalonaus padaro jums valgyti nesiūlys, turguje gali rasti parduodamų įvairiai apdorotų žiogų: keptų, džiovintų. Šiek tiek primena rūkytos dešros skrudintą žievelę.
Ypač nesveiko greitojo maisto užkandinės, būdingos Amerikai ir įsiveržusios į Europą, Meksikoje nėra populiaros, tačiau kokakolą vietos gyventojai pamėgo.
Meksikiečiai valgydami poreikių nevaržo: porcijos didžiulės, kurių pakaktų dviem, daug padažų, o desertai saldūs ir riebūs. Gal todėl vietiniai gyventojai apkūnūs: beveik nėra kaklo, galva tiesiog įsodinta į pečius. Europiečiai šioje šalyje gali jaustis gigantais, nes net daugumos vyrų ūgis nesiekia 165— 170 centimetrų.
(Bus daugiau)
Autorės nuotr.
AGAVA: Vietos gyventojas rodo, kaip apdorojama agava, iš kurios gaminama tekila.
VAISIAI: Pakelėse prekiaujama įvairiais vaisiais: taip kabantys ananasai — įprastas vaizdas.
INDĖNAI: Indėnų, gyvenančių pagal savo senąsias tradicijas, beveik nelikę, juos tik retkarčiais pamatysi kokioje aikštėje, atliekančius ritualus, maldas.
SPAUDA: Šitaip laikraščiai pristatomi į parduotuves.
MEKSIKIETĖ: Tradiciniais rūbais apsirengusi meksikietė pasitinka svečius prie restorano.
PROTESTAS: Vieną žmonių, reikalaujančių kapitalistų kracho ir geresnių socialinių garantijų, demonstraciją teko sutikti Pueblo mieste.
PAMINKLAS: Tasko miestas, išsidėstęs kalno šlaite, paskelbtas nacionaliniu Meksikos paminklu.
TURGUJE: Turguje savo dirbiniais prekiauja indėnė.
„SEGĖS“: Šioje dėžėje ropoja gyvi vabalai — “segės“.
PASLAUGA: Įprastas vaizdas Mechiko centre: čia jums ant kiekvieno gatvės kampo nušveis ir nublizgins batus.
VAIKAI: Mokiniai Meksikoje vilki uniformomis, kurios kiekvienoje mokykloje skirtingos.
TABAKAS: Mažoje krautuvėlėje šeimininkas iš tabako lapų suka cigarus.
DARBAS: Meksikoje labai daug vietinių žmonių turistams siūlo savo rankų darbo suvenyrų, elgetų, prašančių išmaldos, beveik nepamatysi.
citata: Gyvas papuošalas neva, dresuotas ir padėtas ant delno ar švarkelio, palaidinukės atlapo, stovi vietoje.