Kelionė su baikeriu – nepamirštamas įspūdis

Kelionė su baikeriu – nepamirštamas įspūdis

Ke­lio­nė su bai­ke­riu – ne­pa­mirš­ta­mas įspū­dis

Pak­ruo­jie­tė Ire­na Ka­ru­lai­tie­nė pa­si­ry­žo da­ly­vau­ti pir­mo­jo­je Lie­tu­vos bai­ke­rių ak­ci­jo­je re­gė­ji­mo neį­ga­lie­siems „Ma­ne ve­ža!“. Ke­lio­nės ga­lin­gu mo­to­cik­lu po Šiau­lių ap­skri­tį įspū­džius mo­te­ris iš­sau­go­jo te­le­fo­no įra­še, nuo­trau­ko­se. I. Ka­ru­lai­tie­nė net siū­lo ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riams nau­ją vers­lo ni­šą – pa­kruo­jie­tė mie­lai leis­tų­si į nau­jas bai­ke­riš­kas iš­vy­kas.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

„Kas da­bar bus?!“

Bui­ti­nės tech­ni­kos par­duo­tu­vė­je dir­ban­ti pa­kruo­jie­tė bir­že­lio 7-ąją su­lau­kė ne­ti­kė­to skam­bu­čio. Ne­pa­žįs­ta­mas Pau­liu­mi pri­si­sta­tęs vy­ras pa­si­do­mė­jo, ar kal­ba su Ire­na. Iš kur jis ga­vo sve­ti­miems ne­da­li­na­mą nu­me­rį?! Pau­lius paaiš­ki­na – be­veik prieš mė­ne­sį I. Ka­ru­lai­tie­nė už­si­re­gist­ra­vo da­ly­vau­ti pir­mo­jo­je Lie­tu­vo­je ak­ci­jo­je „Ma­ne ve­ža!“, ku­rios me­tu re­gė­ji­mo neį­ga­lie­ji ke­liaus drau­ge su bai­ke­riais. Ir štai jis – Ire­nos bai­ke­ris.

„Jau ir pa­mir­šu­si apie tą re­gist­ra­ci­ją bu­vau. Kas da­bar bus?! Kur va­žiuo­ti, kaip ap­si­reng­ti, kaip kal­bė­tis su bai­ke­riu? Ar­gi man, ke­tu­rias­de­šimt sep­ty­ne­rių mo­te­riš­kei, to­kios ke­lio­nės?!“

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne gy­ve­nan­tis Pau­lius pa­tiks­li­no lai­ką, ka­da at­va­žiuos į Pak­ruo­jį paim­ti bend­ra­ke­lei­vės.

Ki­tą die­ną I. Ka­ru­lai­tie­nė vėl su­lau­kė jo skam­bu­čio: at­si­pra­šęs, kad klau­sia itin as­me­niš­kų da­ly­kų, bai­ke­ris do­mė­jo­si, koks jos ūgis ir svo­ris – to rei­kia, pa­ruo­šiant ap­ran­gą ke­lio­nei. Smul­kaus su­dė­ji­mo Ire­nai ti­ko Pau­liaus žmo­nos, taip pat bai­ke­rės, striu­kė, šal­mas bei ant­kak­lis.

Ke­lio­nės iš­va­ka­rė­se Pau­lius klau­sė, kaip bū­si­mo­ji ke­lei­vė jau­čia­si. Ire­na pa­ti­ki­no – į au­sį ne­rėks, iš sė­dy­nės ne­šoks. Ir juo­kia­si, kad ir pa­ti sa­ve tuo įti­ki­nė­jo. Nes ne­ri­mo, pri­si­klau­sius įvai­riau­sių ste­reo­ti­pų apie tai, kaip va­ži­nė­ja bai­ke­riai, ne­trū­ko. O ko­kiu marš­ru­tu Ire­na no­rė­tų va­žiuo­ti? Pak­ruo­jie­tė su­tri­ko: iš ki­to ra­jo­no at­vyks­tan­tis žmo­gus ne tik už sa­vo pi­ni­gus, sa­vo mo­to­cik­lu ją vė­žins, ap­rengs, bet dar ir klau­sia – kur ke­liau­ti?!

„Juk jau esa­me įpra­tę, kad Lie­tu­vo­je už vi­sas pa­slau­gas, pra­mo­gas rei­kia su­mo­kė­ti. Neg­ra­žu už dy­ką no­rė­ti daug, juk ma­no ma­lo­nu­mas žmo­gui kai­nuos. Sa­kau – va­žiuo­jam į Lin­ku­vą... Pau­liui sep­ty­nio­li­kos ki­lo­met­rų ke­lias pa­si­ro­dė per trum­pas, kad leis­tų man pa­jaus­ti, kas tai yra – va­žiuo­ti mo­to­cik­lu. Ta­da pa­siū­liau, kad marš­ru­tą iš­rink­tų jis pa­ts“, – pri­si­me­na I. Ka­ru­lai­tie­nė.

Puokš­tė emo­ci­jų ant „plie­ni­nio žir­go“

Kar­tu su pa­kruo­jie­te ir ja vė­ži­nu­siu Pau­liu­mi Špu­ku­mi ke­lia­vo šiau­lie­čių eki­pa­žas – bai­ke­ris Da­rius Mit­ke­vi­čius ir nuo vai­kys­tės ne­re­gin­tis Re­gi­man­tas Rat­ke­vi­čius.

Prieš sė­dant į ke­lei­vio vie­tą, Pau­lius inst­ruk­ta­vo Ire­ną, kaip elg­tis po­sū­kiuo­se. Mo­te­riai pa­si­ro­dė keis­ta – ne­gi nė­ra pa­pras­ta sė­dė­ti pla­čio­je kaip fo­te­lis ga­lin­go „Har­ley Da­vid­son“ sė­dy­nė­je?

„Paaiš­kė­jo, kad anaip­tol ne­pap­ras­ta. Jau pir­ma­me po­sū­ky­je kū­nas lyg už­bur­tas lin­ko į prie­šin­gą, nei rei­kia, pu­sę. Pir­mo­sios 10-15 mi­nu­čių bu­vo sun­kios – har­lis pa­si­ro­dė lyg gy­vas su­tvė­ri­mas, prie ku­rio rei­kia pri­si­de­rin­ti. Gir­dė­jau, kaip Pau­lius ra­gi­na gro­žė­tis pa­ke­liui žy­din­čia gam­ta, pa­jus­ti kva­pus. O pa­ti bi­jo­jau krus­te­lė­ti... Be­va­žiuo­jant lyg ada­ta į ko­ją smei­gė – kaž­koks vabz­dys at­si­tren­kė...“

Prip­ra­tu­si prie mo­to­cik­lo, Ire­na pra­dė­jo ste­bė­ti bai­ke­rių el­ge­sį ke­ly­je. Pir­ma­sis va­žiuo­jan­tis Pau­lius bu­vo at­sa­kin­gas už vi­są ke­lio­nę, ran­kos ju­de­siais in­for­muo­da­vo iš pa­skos rie­dan­tį eki­pa­žą apie bū­si­mus veiks­mus. Vi­sa tai ke­lei­viai su­ži­no­jo, su­sto­jus Lin­ku­vo­je.

„Bai­ke­riai tu­ri iš­ti­są ne­ver­ba­li­nės kal­bos sis­te­mą, pa­de­dan­čią sau­giai va­žiuo­ti. Va­žia­vi­mo ma­lo­nu­mą pa­ju­tau vin­giuo­ta­me siau­ra­me ke­ly­je iš Lin­ku­vos į Žei­me­lį. At­ro­dė, skren­du: esa­me tik aš ir plie­ni­nis žir­gas har­lis, o ap­link gra­žu gra­žu...“

Ke­ly­je į Jo­niš­kį Pau­lius ke­lei­vę per­spė­jo, jog „pa­ga­zuos“ – vė­ži­na­mi žmo­nės daž­nai pra­šo grei­čio. Mo­to­cik­lui šok­te­lė­jus pir­myn, pa­kruo­jie­tei pa­si­ro­dė, kad vė­jas tuoj nu­plėš gal­vą. Sau­go­da­ma­si pa­si­slė­pė už bai­ke­rio nu­ga­ros.

„Iš­gir­dau, jog ke­lias mi­nu­tes va­žia­vo­me iki 160 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu. Pau­lius ro­dė, ką ga­li jo mo­to­cik­las. Bet su­ta­rė­me, jog dau­giau­siai pa­ma­ty­ti ga­li­ma, ne taip le­kiant, o va­žiuo­jant žy­miai lė­čiau. Dar kar­tą iš­si­gan­dau, kai Pau­lius ku­riam lai­kui pa­lei­do iš ran­kų vai­rą. Sa­ko, har­lio ne­rei­kia vai­ruo­ti – šis mo­to­cik­las toks pa­ti­ki­mas, kad pa­klūs­ta kū­no ju­de­siams, kad mo­to­cik­las ir bai­ke­ris yra vie­na.“

Su­si­ža­vė­jo bai­ke­riš­ko­mis ke­lio­nė­mis

I. Ka­ru­lai­tie­nė sa­kė – po sa­vait­ga­lio ke­lio­nės į juo­dai ap­si­ren­gu­sius žmo­nes ant ga­lin­gų mo­to­cik­lų žvel­gia su­si­ža­vė­ju­si. Ir ma­no, kad vi­siems bai­ke­riams lip­do­ma pra­var­dė „pra­ga­ro an­ge­lai“ ne­tu­ri pa­grin­do.

„Pa­bend­ra­vu­si su Pau­liu­mi ir Da­riu­mi, pa­si­klau­siu­si jų pri­si­mi­ni­mų apie ke­lio­nes mo­to­cik­lais po vi­są Eu­ro­pą, su­pra­tau, koks įspū­din­gas, spal­vin­gas bai­ke­rių gy­ve­ni­mas! Ir kad šį gy­ve­ni­mo bū­dą daž­niau­siai ren­ka­si iš­si­la­vi­nę, pla­taus aki­ra­čio žmo­nės. Suor­ga­ni­za­vę ak­ci­ją „Ma­ne ve­ža!“ bai­ke­riai pa­do­va­no­jo įspū­din­gą šven­tę žmo­nėms, ku­rie pa­tys dėl re­gė­ji­mo ne­ga­lios nie­kuo­met ne­ga­lės vai­ruo­ti“.

I. Ka­ru­lai­tie­nė juo­kia­si – ko­dėl to­kių iš­vy­kų ne­siū­lo ke­lio­nių agen­tū­ros? Bai­ke­riš­ko­mis ke­lio­nė­mis su­si­ža­vė­ju­si pa­kruo­jie­tė tik­rai at­ras­tų joms pi­ni­gų.

O gal pa­si­seks dar pa­ke­liau­ti ir su bai­ke­riais – iš­vy­kos da­ly­viai pa­si­kei­tė elekt­ro­ni­nių pa­štų ad­re­sais, su­si­ta­rė bend­rau­ti in­ter­ne­tu.

xxx

Bai­ke­rių ir re­gė­ji­mo neį­ga­lių­jų žy­gį per Lie­tu­vą „Ma­ne ve­ža!“ ini­ci­ja­vo bai­ke­rė Al­do­na Juozaitytė–Pieva kar­tu su Lie­tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių są­jun­ga. To­kio­je pir­mą kar­tą vyks­tan­čio­je ak­ci­jo­je da­ly­va­vo žmo­nės iš vi­sos ša­lies, dau­giau­siai – iš di­džių­jų mies­tų.

Ire­nos KA­RU­LAI­TIE­NĖS al­bu­mo nuo­tr.

Pir­mo­jo su­sto­ji­mo me­tu Lin­ku­vo­je (iš kai­rės) Ire­na ir Re­gi­man­tas jau bu­vo spė­ję pri­pras­ti prie mo­to­cik­lų. Vi­siš­kai ne­ma­tan­tį ke­lei­vį ve­žan­čiam Da­riui Mit­ke­vi­čiui (de­ši­nė­je) te­ko ypač at­sa­kin­ga už­duo­tis.

Sus­to­jus pail­sė­ti, Pau­lius Špu­kas Ire­nai žė­rė pa­sa­ko­ji­mus apie ke­lio­nes mo­to­cik­lais, bai­ke­rių ren­gi­nius.

Prieš iš­vy­ką – inst­ruk­ta­žas, kaip elg­tis ke­lei­viams.