Naujausios
Truputis istorijos
Vieno kąsnio užkandis, arba kitaip „canape“, yra kilęs iš Prancūzijos. Pasak kulinarijos istorikų, prancūzai šventėse ir festivaliuose savo svečius vieno kąsnio užkandžiais pradėjo vaišinti 18 amžiuje. Anglai šią praktiką perėmė 19 amžiaus pabaigoje, o lietuviai – maždaug 20 amžiaus viduryje.
Žodis „canape“ išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „sofa“.
Šiais laikais ruošiami įvairių formų, pagardų ir įdarų vieno kąsnio sumuštinukai. Šių užkandžių rūšių yra tiek, kiek yra skirtingų pasaulio virtuvių bei produktų, tad kūrybiškumui – neribotos galimybės.
Svarbiausia – traški duonelė
Ligita Bagdonienė sako, kad įprastai vieno kąsnio užkandžių, arba kąsniukų, pagrindas yra traški duona. Tai gali būti juoda ar balta duona, duonos traškučiai, trapučiai, sluoksniuotos ar trapios tešlos krepšeliai. Kad pagrindas nesudrėktų, išliktų traškus, Ligita nerekomenduoja sumuštinukų ruošti iš vakaro arba iš anksto ryto, jei svečius vaišinsite tik vakare.
Kąsniukai turi būti ne tik skanūs, bet ir gražūs, jie turi puošti šventinį stalą, todėl nereikia bijoti papuošti žalumynais, alyvuogėmis, pomidoriukais ar uogomis. Pastarosios ypač dera prie sūrių ir net mėsos. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į tai, ar žalumynai, kiti papuošimai nėra linkę greitai suvysti.
„Pavyzdžiui, sultenės gana greitai vysta. Kartą kąsniukus papuošiau jomis ir klientė liko nusivylusi, nes kol reikėjo vaišinti svečius, jos apvyto, ir sumuštinukai neatrodė labai gražiai“, – pasakoja Ligita.
Dalindamasi patirtimi L. Bagdonienė sako, kad kąsniukams parduotuvėse ieško įdomesnių užtepėlių, kartais jas sumaišo tarpusavyje, kad išgautų dar geresnį, įdomesnį skonį. Taip pat dažnai naudoja geros kokybės tepamąjį sūrį, pavyzdžiui „Philadelphia“.
Kąsniukus Ligita ruošia su lašiša, putpelių kiaušiniais, virta, rūkyta ar vytinta mėsa, ikrais, krevetėmis, ančiuviais, įvairiais sūriais. Pasak kulinarės, svarbiausia, kad produktai būtų švieži, aukštos kokybės, tada ir patiekalas pavyks.
Kiek kąsniukų reikės šventei, labai priklauso nuo žmonių skaičiaus, šventės pobūdžio ir trukmės. Paprastai skaičiuojama, kad vienam šventės dalyviui turi tekti bent po vieną kiekvienos rūšies sumuštinuką.
L. Bagdonienė nepataria iš karto visų sumuštinukų patiekti į stalą, dalį jų reikėtų laikyti apdengus maistine plėvele ir vėsiai, juolab kai karšta, nes sumuštinukai apdžius, o ilgiau pastovėję gali pradėti gesti.
Įkvėpimo receptams Ligita semiasi iš interneto platybių ir kolegų. Iki karantino dalyvaudavo virtuvės šefų suvažiavimuose, kursuose, iš kurių visada parsiveždavo idėjų.
Kiek turi kąsniukų receptų, L. Bagdonienė neskaičiuoja. Sako, kad šiame darbe – labai daug kūrybos ir improvizacijos. Kaskart tas pats užkandis gali išeiti vis kitoks vien pasirinkus kitus papuošimus.
Ligita juokauja, kad jau laukia kito karantino, kad darbai šiek tiek sustotų, ir galėtų atsidėti naujų receptų kūrybai, nes tie patys patiekalai pabosta ir pačiai, ir klientams.
Nuo nemėgstamo darbo iki savo verslo
Paklausta, kaip tapo kulinare, Ligita pasakoja, kad virtuvė traukė nuo pat vaikystės, tačiau būdama mokinė svajojo tapti kirpėja. Bandė stoti mokytis po devynių klasių, bet nepavyko, o baigus 12 klasių, artimieji atkalbinėjo – bandyk stoti kur nors aukščiau. Įstojo, bet metė ir nuėjo mokytis į profesinę mokyklą kirpėjos specialybės. Dar besimokydama vasaromis dirbdavo stovyklų virtuvėse pagalbine darbuotoja, sėmėsi patirties ir po profesinės mokyklos baigimo, kai jau reikėjo pačiai stotis ant kojų, įdarbinimo tarnyboje įrašė dvi specialybes, pagal kurias norėtų dirbti, – virėjos ir kirpėjos.
Dėl virėjos darbo picerijoje Ligita skambučio sulaukė jau kitą dieną, ir likimas buvo nulemtas. Per kulinarės karjerą L. Bagdonienei teko gaminti įvairiausius patiekalus: salotas, sriubas, užkandžius, antrus patiekalus.
„Ne kartą bandžiau pabėgti nuo puodų, bet ir vėl sugrįždavau“, – šypsosi Ligita.
Dirbdama laisvalaikio klube „Mega“ kulinarė ne kartą yra ruošusi vieno kąsnio užkandžius ir sako, kad jai tai buvęs vienas nemėgstamiausių darbų. Ir vėl likimas iškrėtė pokštą. Už tai, kad šiandien turi „Kąsniukų namus“ – nuosavą verslą, Ligita jaučiasi dėkinga kolegai Marijui Taraliui, kuris įkūręs savo barą pasikvietė ją dirbti kartu – gaminti užkandžius.
„Tada kažkaip atėjo meilė tiems dalykams, pasidarė įdomu, pradėjau naršyti internete, žiūrinėti, ką ir kaip galiu padaryti, atsirado stimulas, pasitikėjimas. Pradėjus dirbti, atsirado vis daugiau užsakymų pagaminti kąsniukų draugų, pažįstamų šventėms, ratas plėtėsi, pradėjau pastebėti, kad jau „nebesugaudau“ savo darbų ir darbų pas Marijų. Pradėjo kirbėti, kad reikia pačiai ant savęs pradėti kažką ir nuo 2019-ųjų pabaigos startavome su „Kąsniukų namais“, – pasakoja Ligita.
Vos po kelių mėnesių, 2020 metų pradžioje, užklupo karantinas. Kaip ir daugeliui, buvo daug nežinomybės ir baimės. Trys mėnesiai – visiškos tylos. Visai kitoks buvo antrasis karantinas. L. Bagdonienė sako, kad šį kartą darbai nesustojo, nors šventės nevyko, tačiau gamino maistą išsinešti, į darbovietes, įstaigas vežiodavo dienos pietus.
Vasarą Ligita vos spėja suktis. Telefonas netyla. Per darbų gausą pasitaiko ir kuriozų. Yra tekę pamiršti vieną ar kitą užsakymą.
„Gerai, kad turiu angelą sargą, kuris mane saugo, – šypsosi Ligita. – Būna, kad klientas paskambina prieš porą valandų ir klausia, ar gali anksčiau pasiimti užsakymą. O tu visai pamiršęs! Per aplinkui išsiklausi, koks buvo užsakymas, ir jungi aukščiausią pavarą.“
Kartą jau važiuojant pas klientą teko staiga stabdyti automobilį ir padėklas su užkandžiais nuo galinės sėdynės nučiuožė ant žemės. Teko grįžti ir viską gaminti iš naujo.
Paprastai per gerą pusvalandį pavyksta susisukti. Rekordas – padėklą kąsniukų trise pagamino vos per 7 minutes.
Ne vien kąsniukais Ligita lepina „Kąsniukų namų“ lankytojus. Pastarojo meto vienas mėgstamiausių patiekalų – kepti varškėtukai su karamelizuotu grietinėlės ir grietinės padažu bei šviežiomis uogomis. Vieni jį užsisako kaip pagrindinį pietų patiekalą, kiti – kaip desertą.
L. Bagdonienė visada klientams pasiūlo išbandyti ir ką nors naujo, pavyzdžiui, petražolių, česnakų ir aliejaus marinate pamarinuotų ir ant grotelių keptų varlių kojelių. Žinoma, ne visi tokios egzotikos mėgėjai, bet Ligita džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių išdrįsta paragauti kažką naujo.
„Kąsniukai turi būti ne tik skanūs, bet ir gražūs, jie turi puošti šventinį stalą, todėl nereikia bijoti papuošti žalumynais, alyvuogėmis, pomidoriukais ar uogomis.“
Keletas receptų
Kietojo sūrio krepšeliai
Kąsniukų pagrindui vietoj duonos ar tešlos krepšelių Ligita siūlo išbandyti sūrio krepšelius. Tam reikės gabalo kietojo sūrio, geriausiai tinka brandintas 12 mėnesių.
Sūrį sutarkuojame smulkia tarka. Skardą išklojame kepimo popieriumi ir ant jo išdėliojame sūrio žiupsnelius. Lydydamasis sūris turi pavirsti blyneliu. Svarbu neperkepti. Ištraukus sūrį iš orkaitės truputį palaukiame, kol sūrio blyneliai šiek tiek atvės. Atvėsusius, bet dar šiltus blynelius dedame ant apverstų stiklinių taurelių ir lengvai apspaudžiame.
Kai sūris visiškai atvėsta, nuimame nuo taurelių ir turime puikius krepšelius, kuriuos galime įdaryti pagal savo fantaziją: vištiena, lašiša, kreminiu sūriu, ikrais, mocarelos burbuliukais, įvairiomis užtepėlėmis, papuošiame vyšniniais pomidoriukais, žalumynais.
Svarbu nepamiršti, kad pats sūrio krepšelis yra pakankamai sūrus, tad įdarą geriau rinktis mažiau sūrų.
Kąsniukai su virtu jaučio liežuviu
Vieni populiariausių Ligitos kąsniukų – su virtu jaučio liežuviu. Jie pirmiausiai dingsta nuo stalo. Reikės: traškių dubenėlio formos duoniukų (būna pirkti prekybos centruose ), baklažanų ir riešutų užtepėlės (taip pat būna pirkti), virto jaučio liežuvio griežinėlių, šiek tiek „Džiugo“ sūrio užtepėlės, graikinių riešutų. Į duoniukų dubenėlius dedame baklažanų ir riešutų užtepėlės, griežinėlį liežuvio, šiek tik sūrio užtepėlės, papuošiame graikinio riešuto pusele.
Salotos indelyje
Dar vienas populiarus užkandžių stalo patiekalas – salotos indeliuose.
Reikės: žalio agurko, pjaustyto kubeliais, „Philadelphia“ tepamojo sūrio, virtų bolivinių balandų, gaivaus žolelių užpilo salotoms, rūkytos lašišos, papuošimui – vyšninių pomidoriukų ir daigų. Labai į šias salotas tinka žirnių daigai, jei turite jų daugiau, galite sukapoti ir įberti vieną sluoksnį.
Salotas sluoksniuojame indelyje, o prieš valgydami susimaišome.Skanaus!
