Naujausios
„Kačių nedresuoju, joms paklūstu“
Ketvirtadienį po penkerių metų pertraukos Šiauliuose antrąkart gastroliavo vienintelis pasaulyje kačių teatras iš Maskvos. Tik šįkart spektaklyje pasirodė ne teatrą įkūręs Jurijus Kuklačiovas, netrukus švęsiantis 60-metį, o jo sūnus Dmitrijus.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Garsenybės — katinai Borisas ir Begemotas
— Dmitrijau, Šiaulių žiūrovams pristatėte spektaklį „Mano mylimos katytės“. Ar jame vaidina mylimiausios Jūsų augintinės?
— Mylimiausios visos 120, kurios šiuo metu vaidina mūsų teatre. Visų atvežti į Lietuvą negalėjome, čia atkeliavo tik 35-ios ir du šuniukai, nors teatre turime ir gaidelių, mažų paršelių.
— Tarp Jūsų teatro artistų, atkeliavusių į Šiaulius, yra du Rusijoje itin garsūs katinai — reklamose nusifilmavęs Borisas ir televizijos seriale „Meistras ir Margarita“ katiną Begemotą suvaidinęs Bartas. Ar jie jaučiasi žvaigždėmis?
— Žinoma, tačiau tai parodo scenoje. Kasdieniame gyvenime jie — paprasti, meilūs katinėliai.
— Ar lengvai susitvarkote, juk katėms dabar — meilės metas?
— Koks dabar metas lengva pastebėti, tik įsiklausykite, kaip jie garsiai kniaukia (juokiasi — aut. pastaba). Turime katiną Čiumaziką (Juoduką — liet.), jis taip spinduliuoja meilę, kad iš šių gastrolių į Maskvą parvešime jau dvi katytes-būsimas mamytes. Mes esame pripratę prie tų meilės periodų, bet džiugu, kad šis artėja prie pabaigos.
— Dabar daug kalbama apie sunkmetį, ar Jus pajutote jo atgarsius?
— Nežinau, ar galiu teigti, kad padaugėjo mums atnešamų kačių, jų niekuomet netrūko. Tačiau dauguma būsimų artistų gimsta mūsų teatre: su motinos pienu kačiukai perima meilę scenai. O iš žmonių ir iš gatvės kačių priimame nedaug, darome griežtą atranką.
Sunkmetį pajutome atvykę į Lietuvą, mūsų pasirodymui Šiauliuose buvo iškilusi grėsmė, teko trečdaliu atpiginti bilietus. Akivaizdu, kad žmonės vis labiau taupo, gaila, kad tai daro vaikų sąskaita. Tačiau mūsų pasirodymas įvyko. Būtinai kitąkart atvešime naują spektaklį „Katino Boriso olimpiada“.
Ieško sveikų ir neskriaudžiamų kačių
— Kokias kates priimate, turbūt jos turi būti tam tikro charakterio?
— Pirmas ir dažnai sunkiai įgyvendinamas mūsų reikalavimas — gera katės sveikata. Šiais laikais rasti sveiką kačiuką — stebuklas ir pusė mūsų sėkmės, nes veterinarinė situacija dabar labai rimta.
Žinoma, scenai kačiuko charakteris taip pat labai svarbus. Kačiukas turi norėti bendrauti, nebijoti žmogaus rankų, būti smalsus. Rankos, kurios katę maitina, glosto, myluoja niekada neturi jos skriausti: žmogus, kartą įskaudinęs katę, nesulauks, kad ši savo noru pas jį ateitų. Būtent todėl daugelio mums atnešamų kačių turime atsisakyti: jos priklauso toms, kurias žmonės namuose skriaudė vien už tai, kad ne vietoje nusišlapino ar pagalando nagučius. Mūsų gyvūnams leidžiama viskas.
— Prieš penkerius metus, kai Šiauliuose gastroliavo Jūsų tėvas, jis prisipažino kačių nedresuojantis, o auklėjantis kaip vaikus. Ar iš tėvo perėmėte šį mokslą?
— Tai labai teisingas pasakymas. Išdresuoti katės neįmanoma, katė daro tik tai, ką nori. Negalime priversti jos daryti tai, ką norėtume. Mūsų teatro katės daro tai, kas joms patinka, o mes joms paklūstame. Būname šalia jų ir vaidiname, kad jos elgiasi, kaip mes to norime. Kadangi tai išmokome daryti profesionaliai, žiūrovams susidaro įspūdis, kad kates dresuojame.
Katės auklėjimą pajuto vaikystėje
— Dmitrijau, Jūsų sesuo pasirinko dainininkės, brolis — baleto šokėjo kelią. Kodėl Jūs atėjote į kačių teatrą?
— Augau tarp kačių. Katės mane auklėjo. Prisimenu, kai būdamas 3— 4 metukų, susigundžiau mamos kepamais blynais ir jai nematant vieną pamėginau nugvelbti. Gavau per nagus nuo katės Strelkos (Strelės — liet.). Ji man ranką pradrėskė iki kraujo, išsigandau, apsiverkiau. Mama nusišypsojo ir patarė įsiminti šią katės pamoką — nieko neimti be leidimo.
Būtent katė Strelka pastūmėjo mane sekti tėvo pėdomis. Įdėmiai stebėjau jos ir tėvo šiltą bendravimą ir įsitikinau, kad katė gali mylėti ir pripažinti vieną šeimininką. Man malonu dabar tai jausti ir iš savo kačių.
— Ar namuose auginate katę?
— Dar neseniai auginau kačiuką Kuzką, kurį radau kaime ir jį priglaudžiau. Dabar jis vaidina su mumis teatre.
Citata: „Katės daro tai, kas joms patinka, o mes joms paklūstame.
BEGEMOTAS: Klounu Dimočka scenoje virtęs Dmitrijus Kuklačiovas ragino plojimais pasitikti garsųjį katiną Begemotą.
KATĖ: Tarp vienintelio pasaulyje Maskvos kačių teatro augintinių nemažai kilmingų kačių. Pavyzdžiui, ši gražuolė Markizė ant Dmitrijaus Kuklačiovo rankų — persų veislės.
RAITELIAI: Pasirodymo Šiaulių arenoje metu katėms teko virsti raiteliais.
INSTINKTAI: Spektaklyje puikiai atsiskleidė prigimtiniai kačių instinktai — šoklumas ir medžiotojo pašaukimas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.