Naujausios
Joniškiečiai „Piršlybas“ išvežė į Uralą
Joniškio suaugusiųjų mėgėjų teatras „Žiburys“, Rusijoje parodęs spektaklį pagal Antono Čechovo pjesę “Piršlybos“, sulaukė pagyrų ir gavo tris nominacijas: už savitą pastatymo savitumą, režisūrą ir Grojančio šuns vaidmenį, kurį atliko Modestas Jukna.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Trys nominacijos parkeliavo į Joniškį
Zarečno mieste (Rusijos federacija) tarptautiniame teatrų festivalyje „Ir juokas, ir ašaros, ir meilė...“ parodytas spektaklis “Piršlybos“ vertinimo komisiją sužavėjo scenografiniu pateikimu bei režisūrine interpretacija. Komisijos pirmininkas, Tarptautinės mėgėjų teatrų asociacijos Rusijos centro viceprezidentas Michailas Čiumačenka stebėjosi, kad lietuviai, atsivežę keletą audinio atraižų, sugebėjo puikiai užpildyti sceną.
Taip pat netikėtų spalvų daugelio teatrų statytam spektakliui suteikė joniškiečių įvestas naujas personažas — akordeonu grojantis šuo (vaidina Modestas Jukna). Jis sukėlė ir nemažas komisijos diskusijas. Šuns pasirodymą „Piršlybose“ sugalvojo teatro režisierė Violeta Jonkaitienė, taip atsisakiusi muzikos įrašų ir pateikusi žiūrovui gyvą muzikantą (Modestas Jukna dirba koncertmeisteriu Joniškio meno mokykloje, puikiai groja akordeonu, pianinu).
Festivalio komisijos pirmininkas svečiams sakė, kad Rusijoje „nuo lopšio“ visi pažįsta A. Čechovą, “Piršlybos“ vaidinamos mokyklose, tad tokį spektaklį vežti į pjesės autoriaus tėvynę buvo gana rizikinga. Tačiau rizika pasiteisino. Joniškio teatrui “Žiburys“ vertinimo komisija skyrė tris nominacijas bei stilizuotas skulptūrėles už savitą A. Čechovo “Piršlybų“ pastatymą, režisūrinį sprendimą ir jau minėtą grojančio šuns Ugadajaus vaidmenį.
Joniškio mėgėjų teatrui į Rusijoje vykusį festivalį pasiūlė vykti Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė Danutė Vaigauskaitė. Spektaklyje „Piršlybos“ vaidino Stasė Berklovienė, Stasys Rakštys, Kęstutis Ladukas ir Modestas Jukna. Kolektyve iš viso vaidina apie 20 žmonių. Teatro ištakos siekia 1950 metus.
Dalyviai buvo nuolat užimti
Festivalyje dalyvavo bei spektaklius rodė 9 mėgėjų teatrai iš Sverdlovsko srities, Šiaurės Osetijos, Italijos, Vokietijos ir Lietuvos. Festivalio spektaklių repertuaras buvo ypač įvairus: jame persipynė klasika, antikos motyvai bei eksperimentinio teatro bandymai.
Dalyviai buvo nuolat užimti — ne tik vaidino patys, stebėjo kitų pasirodymus, bet ir dalyvavo spektaklių aptarimuose, kūrybinėse laboratorijose, įvairiuose praktiniuose mokymuose, kuriuose dalyvavo ir Europos mėgėjų teatrų asociacijos prezidentas Norbertas Rodemaheris iš Vokietijos.
Joniškiečiams itin įsiminė ekskursija į Jekaterinburgą, turintį daugiau kaip milijoną gyventojų. Petro I-ojo 1721 metais žmonos Jekaterinos I-osios garbei įkurtas miestas garsėja paminklais, kultūros paveldo vertybėmis. Aplankytas garsaus Rusijos poeto Aleksandro Puškino paminklas, Jekaterinos I-osios cerkvė ir vieta, kur kadaise sušaudytas paskutinysis Rusijos caras Nikolajus II-asis su šeima, Uralo valstybinis universitetas ir kita. Šis miestas taip pat yra stambus metalurgijos pramonės centras.
Labiausiai mūsų teatralus sužavėjo pažintis su avangardiniu privačiu Nikolajaus Koliado teatru, kuris savo eksperimentiniais ieškojimais ir specifika prilygsta lietuviškam Oskaro Koršunovo teatrui ir yra plačiai žinomas pasaulinio teatro kontekste. Šiame mieste Aktorių namuose vyko ir festivalio atsisveikinimo vakaras.
Zarečnas, kuriame vyko festivalis, — uždaras, prie atominės Belojarsko elektrinės pastatytas, 33 tūkstančius gyventojų turintis miestas. Joniškiečius nustebino jo švara, suremontuoti pastatai, geros sąlygos kultūrai. Vietos kultūros rūmuose dirba net 94 darbuotojai, daugelis Zarečno meno kolektyvų žinomi ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje, čia rengiami festivaliai bei karnavalai.
Joniškiečius vadino festivalio siela
„Organizatoriai be galo šiltai priėmė, atvira “dūšia“, vadino mus festivalio siela. Nesijautė jokio nacionalizmo. Vakarais kviesdavosi kartu pabūti arba atlėkdavo ir išsiviliodavo mus iš viešbučio. Daug dėmesio skyrė vietos spauda bei televizija.
Gal kitiems svečiams iš toliau, pavyzdžiui, italams, trukdė kalbos barjeras. O mes visi rusiškai galime susišnekėti. Skrisdami ten galvojome, kad teks glaustis kur nors mokyklose, tačiau gavome vienutes viešbutyje. Mieste matėme, kad parduotuvės pilnos ir žmonių, ir prekių. Visai neprastai jie gyvena, — „Šiaulių kraštui“ pasakojo “Žiburio“ teatralė Stasė Berklovienė. — Mes į Rusiją nuvežėme įvairių suvenyrų, siūtų angeliukų, paukštelių, duonos, butelį “Suktinio“, fotoalbumą su Lietuvos vaizdais, 2010 metų kalendorių ir dar visokių smulkmenų.“
Į Joniškį „Žiburio“ nariai parsivežė rusišką “samovarą“, malonių prisiminimų, ateities planų, kurie jau kirba po pažinčių su rusų mėgėjų teatrų kolegomis.
citata: Mieste matėme, kad parduotuvės pilnos ir žmonių, ir prekių. Visai neprastai jie gyvena.
Nuotraukos iš Joniškio kultūros centro archyvo
PRISISTATYMAS: Joniškiečiai, vilkėdami marškinėliais su mėgėjų teatro „Žiburys“ simbolika, festivalio atidaryme pristato savo kolektyvą.
APDOVANOJIMAI: Trys nominacijos — trys statulėlės už pastatymo savitumą, režisūrą ir Grojančio šuns vaidmenį.
ARTISTAI: Antono Čechovo pjesėje „Piršlybos“ vaidina (iš kairės) Kęstutis Ladukas, Staselė Berklovienė, Modestas Jukna, Stasys Rakštys, o jiems vadovauja režisierė Violeta Jonkaitienė (priekyje su vėliava).
SUTIKIMAS: Joniškio suaugusių teatro aktorius sutiko festivalio simboliai Voveraitė ir Alionuška.