Naujausios
Giminės paieškos prasidėjo nuo avelių
Verpenoje (Kelmės rajonas) gyvenantis Juozas Rimkus per porą metų surinko daug savo giminės istorijos. Solidžiame aplanke — archyvų duomenys, žemėlapiai, vardo kilmės išaiškinimas, nuotraukos. Ilgas ir kruopštus darbas prasidėjo po pokalbio su tolima giminaite, pas kurią užklydo nenuoramos J. Rimkaus avelės.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Pirmieji duomenys — iš tolimos giminaitės lūpų
Juozas Rimkus dabar šypsosi, prisimindamas ieškojimų pradžią. Prieš keletą metų verpeniškis laikė būrelį avių. „Antroje vasaros pusėje tos avelės su jau paaugusiais avinukais pradėdavo išdykauti. Po Švilpiškės kalvas besiganydamos, įsisukdavo ir į kaimynų pievas, daržus. Pas labiausiai nuo avelių nukentėjusią kaimynę, tolimą giminaitę Veroniką Rimkutę-Balkaitienę sumaniau nueiti atsiprašyti už nenuoramas gyvulius, atsilyginti“, — sakė J. Rimkus.
Greitai avelės buvo visai užmirštos. Juozas Rimkus nustebo, kad 1923 metais gimusi V. Balkaitienė pasirodė esanti labai šviesios atminties pašnekovė. Garbingo amžiaus sulaukusi moteris išpasakojo Rimkų giminės istoriją su nedidelėmis paklaidomis nuo 1820 metų.
„Grįžus namo, nepaliko ramybėje mintis giminaitės pasakojimą užrašyti. Nuodėmė būtų leisti tokioms išsamioms ir labai tikslioms žinioms, būti pamirštoms“, — svarstė Juozas Rimkus.
Daugiausia giminėje būta žemdirbių
Savos giminės istorijos rinkimas į priekį stūmėsi palengva. Verpeniškis kreipėsi į įmonę „Archeonas“, kuriai vadovauja iš Tytuvėnų kilusi Sigita Kalasauskaitė-Gasparavičienė. Prasidėjo susirašinėjimas elektroniniu paštu, J. Rimkų pasiekė pirmieji archyviniai dokumentai.
„Stebėjausi, kad apie paprastus žmones galima archyvuose nemažai sužinoti. Dokumentai buvo surašyti lotynų, lenkų, vokiečių, lotynų, rusų kalbomis. Daugumą jų išvertė S. Gasparavičienė, kai kuriuos ir pats įveikiau“, — sakė J. Rimkus.
Paaiškėjo, kad dauguma Rimkų giminės atstovų nuo senų laikų buvo žemdirbiai, sėslūs gyventojai. „Gerai mano protėviai išmanė žemę dirbti. Tačiau, pavyzdžiui, buvo nemažai rašto nepažinusių. Dokumentuose jie vietoje parašų kryželius ar brūkšnelius dėdavo“, — iš archyvų atsiųstą dokumentą rodė J. Rimkus.
Ir bevaikiai, ir daugiavaikiai
Rinkti istoriją buvo labai įdomu. Verpeniškis išsiaiškino daugybę anksčiau nežinotų dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad Rimkai išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet gyvenę ir tebegyvena Airijoje ir net Amerikoje.
„Amerikonai protėviai jau mirę, palikuonių jie nesusilaukė. Bet mano prosenelis Benediktas Rimkus su pirmąja žmona turėjo 16 vaikų. Antrąkart, našliu tapęs, vedė jau 60-ties 50 metų našlę, tad šeimyna nepagausėjo“, — pasakojo J. Rimkus.
Vienas Benedikto Rimkaus sūnų Aleksandras, kaip ir tėvas, sulaukė 16 dukterų ir sūnų, tarp kurių buvo ir Veronika Balkaitienė. Aleksandras Rimkus pergyveno tris žmonas. „Bet ne todėl, kad būtų buvęs nedoras. Dvi pirmosios jo žmonos mirė po gimdymo, ligų“, — pridūrė Juozas Rimkus.
Istorija senolius sugraudino iki ašarų
Pernai surinktą medžiagą J. Rimkus pats atspausdino, apipavidalino, sudėjo į aplanką. Padarė 50 egzempliorių.
„Kilo mintis giminę, kiek tik pavyks rasti, į susitikimą sukviesti. Vidurvasarį į buvusį Verpenos dvarą suvažiavo būrys mažų ir vyresnių Rimkų giminės atstovų. Tuomet ir pristačiau savo darbą. Aplankas ėjo iš rankų į rankas. Senesni žmonės graudinosi“, — sakė J. Rimkus.
Įvertinimas labai nustebino
Juozas Rimkus savos giminės istoriją po kruopelytę rankiojo dvejus metus. Išėjo nemažas aplankas su dokumentų faksimilėmis, žemėlapiais, vardo kilmės aprašu ir panašiai.
„Labai nustebau, kai praėjusių metų pabaigoje sulaukiau skambučio iš Šiaulių Povilo Višinskio viešosios bibliotekos. Darbuotojos prašė Rimkų giminės genealogijos aplanką leisti eksponuoti parodoje. Pakvietė ir mane. Nors trumpam tik buvau užsukęs, įspūdis liko didelis“, — pasakojo J. Rimkus.
Iš visų apskrities rajonų buvo suvežti įvairiausi giminių medžiai. Puikavosi didžiuliai gipsiniai bajorų herbai. Vienos Rimgailų giminės istorija buvo sudėta į 18 tomų, pradedant nuo Gardino ir Lydos laikų.
„Todėl vėliau dar labiau nustebau, kai mano darbas buvo pripažintas geriausias. Juk stebuklų aplanke nėra. Gal tik kruopščiai medžiaga sudėta, patikrinta, tvarkingai pateikta, nurodyti šaltiniai“, — stebėjosi Rimkų giminės genealogijos aplanko kūrėjas.
Šaknys gali siekti XIV amžių
Neseniai Juozas Rimkus sulaukė skambučio iš archyvų ir sužinojo, kad yra galimybė tyrinėti Rimkų giminės genealogiją „giliau“.
Archyvuose aptikti dokumentai siekia XIV amžių. Jie liudija, kad Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis suteikė privilegiją didikui Šemetai ir jo broliui Rimkui. Labai galimas dalykas, jog valdos Šemetai ir Rimkui buvo suteiktos Žemaitijoje, nes jau anksčiau Šemetos valdė Verpenos, Tauragės, Šiaulėnų dvarus, Šaukėnuose buvo jų tėvonija.
„Rimkui, regis, sekėsi prasčiau. Jis nebuvo toks žinomas, kaip Šemeta. Gal tas Rimkus visai ne mano giminė? Kas žino?“, — J. Rimkus neatmeta galimybės domėtis ir toliau, jei užteks laiko ir pinigų. Giminės istorijos rinkėjas dirba rajono žemės ūkio skyriaus vedėju ir savo pomėgiui gali skirti tik menkas laisvalaikio minutes.
citata: „Vidurvasarį į buvusį Verpenos dvarą suvažiavo būrys mažų ir vyresnių Rimkų giminės atstovų. Tuomet ir pristačiau savo darbą.“
GIMINAITĖ: Juozas Rimkus dėkingas tolimai giminaitei Veronikai Rimkutei-Balkaitienei už daugybę žinių apie Rimkų giminę.
Juozo Rimkaus albumo nuotr.
APLANKAS: Rimkų genealogijos aplankas talpina 1792— 2007 metų giminės istoriją. Aplanke sudėta Varvalių kaimo istorija, Rimkų pavardės kilmė, Varvalių kaimo ir aplinkinių teritorijų žemėlapis, aprašyti visi žinomi Rimkai, 14 archyvinių dokumentų, 11 lapų genealogijos schemų.
LIUDIJIMAS: Taip atrodo Juozo Rimkaus proprosenelio Benedikto Rimkaus pirmosios santuokos įrašas, aptiktas Lietuvos valstybės istorijos archyve. 1849 metais 25 metų B. Rimkus vedė 20 metų Gertrūdą Jokūbauskaitę, su kuria sugyveno 16 vaikų.
Autorės nuotr.