Naujausios
Dvyliktokė mama ir žmona
Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos dvyliktokė Aušra Savickienė vos sulaukusi aštuoniolikos metų, atšoko vestuves. Jau vaikšto ir bando kalbėti jos dukrytė Karina. Aušra nepavydi aukštuosius mokslus einančioms draugėms. Jai geriau patinka gyventi ne karjerai, o šeimai.
Regina MUSNECKIENĖ
Mokykla neatstūmė
Su Aušra po šešių pamokų susitinkame prie jos mokyklos. Jauna mama džiaugiasi, kad ją parvešime namo į Gaštynų kaimą. Greičiau pamatys savo dukrelę. Paprastai, jauna moteris namo važiuoja autobusu. Kelionė užtrunka.
Aušra pasakoja, kai pradėjo lauktis, jai nebuvo nė septyniolikos. Ketino net nebeiti į vienuoliktą klasę. Pereiti į proftechninę mokyklą. Apie gimsiantį vaikelį prasitarė auklėtojai. „Niekur nebėk, — perkalbėjo auklėtoja. — Baigusi vidurinę, turėsi daugiau galimybių.“
Aušra auklėtojai iki šiol dėkinga. Beveik visi mokytojai suprato jos situaciją. Niekas nepasmerkė. Į mokyklą nėščia mokinė eidavusi be streso. Tik mažesnių klasių vaikai kartais durdavo pirštu: „Žiūrėk, nėščia!“.
Kai gimė dukrytė, Aušra turėjo dviejų mėnesių atostogas. Tas dienas prisimena kaip pačius laimingiausius laikus. Jie gyveno trise. Vyras Aurimas taip pat nusprendė paatostogauti. Abu rūpinosi ką tik gimusiu kūdikiu. Aušra kūdikį maitino savo pienu. Nors atsiliko moksle, nė vienas mokytojas neišvedė neigiamo pažymio.
Ligoninėje ją lankė bendraklasės ir auklėtoja. Kartą net pora bendraklasių berniukų atėjo. Ir dabar Aušra ne visuomet paruošia namų darbus. „Namų darbai priklauso nuo dukrelės nuotaikos, bet mokytojai manęs nesmerkia ir nesišvaisto blogais pažymiais“.
Namai
Pravėrusi namų duris Aušra pirmiausia bėga į savo kambarį. Čia miega jos dukrytė. Spinta, lova, dukrelės lovytė, rašomasis stalas su kompiuteriu. Toks kuklus jaunos mamos gyvenimas. Aušros vyras Aurimas dirba Švedijoje. Gal pavyks uždirbti pinigų savam būstui.
Kai Aušra pradėjo lauktis, jiedu su vyru išsinuomojo butą Budraičiuose. Kas rytą valandą laiko keliaudavo iki Kelmės. Aušra — į mokyklą, Aurimas — į darbą. Troškimas būti kartu buvo stipresnis už nepatogumus. Paskui pavyko išsinuomoti trobelę arčiau Kelmės, Lioliuose, Aurimo gimtinėje. Šeimininkas leido gyventi tol, kol jis grįš iš užsienio. Ten jiedu ir augino dukrelę.
„Nenorėjau tekėti su pilvuku, — mena Aušra. — Be to, buvau nepilnametė. Būtų reikėję sutvarkyti daugybę formalumų.“
Aušra ir Aurimas susituokė, kai jų dukrelei Karinai buvo pusė metų. Prieš tai Aurimas trumpam išvažiavo į Švediją uždirbti pinigų vestuvėms. Po vestuvių vėl teko leistis Švedijon, į statybas. Jauna šeima neišgyventų iš lietuviško atlyginimo. Apie savą būstą svajoja.
Aušra svarsto praktiškai. Jos namai turėtų būti Kelmėje. Kaime gyventi nenori. Pati nuolat jautusi nepatogumą, kad gyvena kaime. Didelio miesto nesiilgi. Ten daug nusikaltimų ir chuliganizmo — nesaugu vaikams.
Su vyru moteris kas vakarą bendrauja žinutėmis. Kas keli mėnesiai jis parvažiuoja namo trumpų atostogų.
Kai baigs mokyklą, Aušra dar įgis kirpėjos manikiūrininkės specialybę. Tokio darbo visada norėjo. „Dvi mano draugės studijuoja aukštuosiose mokyklose. Mokytis be galo sunku. Tokia įtampa, kad be vaistų neužmiega. Toks gyvenimas — ne man. Geriau jau rūpinsiuos vaikais ir šeima. Ir kas iš to, kad draugės baigs aukštuosius mokslus? Mokytoja visą mėnesį vargs už tūkstantį litų. Odontologės irgi dideliu atlyginimu niekas neapdovanos. Savo kabinetą įkurti reikia didelio kapitalo.“
Mama
Kol Aušra mokykloje, jos dukrelę prižiūri mama Salomėja Štabokienė. Žinią, kad tokia jauna jos dukra laukiasi kūdikio, moteris prisipažįsta sutikusi be entuziazmo. Tačiau jokių abejonių nepasėjusi — tik gimdyti. Kaime buvo visokiausių šnekų. Žmonės Aušros kitaip ir nevadino — tik merga su vaiku. Aušra tyliai nusijuokdavusi — ką jie šnekės po vestuvių. Ji nė karto nesuabejojo, kad vestuvės bus. Ir Aurimas, išgirdęs žinią apie kūdikį, reagavo ramiai — iš karto susirado darbo, kad galėtų padėti Aušrai.
Salomėja Štabokienė glaudžia ir vyresniosios dukros mažylę Korneliją. Kornelijos mama jau metai guli ligoninėje su sunkiai sergančiu sūneliu. Tėvas kartu su Aušros vyru uždarbiauja Švedijoje. „Nelengva,“ — atsidūsta močiutė.
Moteris džiaugiasi demokratiška tvarka mokykloje. Tais laikais, kai mokėsi ji, nėščias mokines išmesdavo iš mokyklos.
Motinystės ir šeimos rūpesčių taip anksti užklupta Aušra prisipažįsta kartais pasiilgstanti nerūpestingų vakarų, kai jiedu su Aurimu eidavo į šokius arba sėdėdavo kavinėje.
Kai apima liūdnos nuotaikos, jog šalia nėra vyro ir dukrelės tėvo, Aušra sau įteigia, kad rytojus išauš geresnis ir gražesnis. „Esu optimistė“, — sako mama ir žmona tapusi dvyliktokė.
citata: Namų darbai priklauso nuo dukrelės nuotaikos, bet mokytojai manęs nesmerkia ir nesišvaisto blogais pažymiais.
VESTUVĖS: Aušra ir Aurimas Savickai susituokė prieš pusmetį.
(klfo istekejusi vestuves)
MOKINĖ: Aušra po pamokų skuba į autobusų stotį. Iš ten važiuoja namo į Gaštynų kaimą, kur mamos laukia metukų dukrelė.
(klfo istekejusi mokine)
ŠEIMA: Kol vyras svetimuose kraštuose bando uždirbti pinigų savam būstui, Aušra tebegyvena savo tėvų šeimoje. Ji dėkinga savo mamai Salomėjai Štabokienei, kad prižiūri dukrelę Kariną. Atsidėkodama mamai Aušra mokykloje globoja nelaimės ištiktos sesers dukrą Korneliją.
(klfo istekejusi seima)
Autorės nuotr.