Naujausios
Susitikimai ir kalbos
Penktadienio pavakarę kone keturių kilometrų ilgio stalas pasipuošė auksarankių meistrų išpjautomis medžio „ripkomis“, Šakynoje praktiką atliekančios merginos ant kiekvienos „ripkos“ pastatė po skoningą vazelę ir pamerkė lauko gėlių – kad susirinkusiems Kaimynų dienos dalyviams būtų smagiau. Susirinko, sugužėjo ne vienas šimtas žmonių – ir vietinių kaimynų, ir buvusių, ir tolėliau gyventi išsikėlusių, ir visai toli išvykusių – iš sostinės, iš Akmenės apylinkių, Šiaulių, Kuršėnų, Bridų, Joniškio rajono, kitur. Visi krovė savo vaišes ant balta staltiese užtiesto stalo – patys vaišinosi ir sutiktą kaimyną, pažįstamą malonino.
Šventės ašis – lygiai per vidurį minėtų Šakynos ir Piktuižių gyvenviečių esantis, tik, gaila, jau tik kelias sodybas turintis Gedvydžių kaimas, pro kurį stalas rekordininkas nusidriekė. Renginio organizatoriai čia esančiame ūkininko lauke pastatė sceną renginio vedėjui Pauliui ir atlikėjams – grupei „Petnešos“ bei Rimantui Mickevičiui. Netoliese pritupdė suoliukų renginio dalyviams, kad pavargę galėtų kojas pailsinti. Čia pat virė vaišės – Šakynos bendruomenės auksarankių pagamintas plovas, garuojančią sriubą įsijautęs vis maišė ir maišė didelį samtį įmerkęs Šakynos šefas Robertas.
Susitikę žmonės, buvę ir esami kaimynai, nestokojo kalbų, šviesių atsiminimų, nepamiršo apkalbėti ir karštų vasariškų orų, ir sezoninio darbymečio.
„Mes važiuodami šnekėjomės, kad jeigu prie stalo ties Gedvydžių kaimu vietos nebebus, paprašysime kitus pasitraukti, nes mes iš čia, čia mūsų gimtinė“, – juokiasi Kuršėnuose jau daug metų gyvenantis Alfonsas, į šventę atvykęs su žmona Genovaite ir seserimi Regina.
Jis prisiminė, jaunystėje, prieš kokias penkias dešimtis metų, iš Gedvydžių į Piktuižius pasišokti kulniuodavęs – daug jaunimo tada kaime buvo, o dabar tik pavienės sodybos likusios, kitas melioracija išvalė, todėl ir žmonėms teko išsikelti.
„Puiki idėja. Palaikome. Mes ne iš čia, bet mūsų ir kviesti nereikia, sužinojom, kad šventė, kad stalas bus ir atlėkėm, gal pamatysim pažįstamų“, – juokiasi Ieva, Audronė ir Vitalijus iš Bridų.
Ponia Regina į renginį atvyko su vienintele savo teta Emilija Griškiene. Regina yra vietinė, nuo Gedvydžių, bet, baigusi mokslus, išvyko dirbti į Naująją Akmenę, ten ir liko. Gimtinė, sako, vis dar smarkiai traukia, nepaisant to, kad nieko kaime beveik nebelikę – nei sodybų, nei žmonių. Užtat jai kaskart malonu aplankyti Šakynoje, Piktuižiuose ir aplinkui gyvenančius gimines.
O Šakynoje gyvenanti 88-erių E. Griškienė labai džiaugiasi tuo, ką mato, kad žmonės bendrauja. Senolę džiugina balta staltiese užtiestas stalas.
Kol visi bendravo ir džiaugėsi vieni kitais, šventėje visą vakarą plušėjo UAB „Geodezijos linija“ matininkai, jų užduotis – tiksliai išmatuoti gyvenvietes sujungusio stalo ilgį. Paaiškėjo, kad dičkiui iki keturių kilometrų pritrūko tik aštuoneto metrų.
Apie 23 valandą Kaimynų dienos renginį vainikavo 4 kilometrų fejerverkų šou, kuris apšvietė pakelę nuo Šakynos miestelio iki pat Piktuižių kaimo.
Rekordo iššūkiai
Viena iš organizatorių, Šakynos bendruomenės pirmininkė Saulė Kreimerienė, matininkams baigus stalo matavimo užduotį, neslėpė džiaugsmo – tokio rekordo Lietuvoje dar nebuvo, todėl privalu jį užfiksuoti. Parengti dokumentai buvo perduoti VšĮ „Rekordų akademija“ ir dviejų bendruomenių pastangos sukurti ilgiausią stalą Lietuvoje tapo oficialiu rekordu.
„Stalas tapo simboline jungtimi tarp žmonių, tarp kaimyninių kaimų gyventojų – atsirado proga susitikti visiems pabendrauti, pasibūti, pasidalyti džiaugsmais, rūpesčiais ir prisiminimais“, – sako S. Kreimerienė.
Pirmininkei paantrina ir Piktuižių kaimo seniūnaitė Sandra Alejūnienė. Jos teigimu, originali mintis pastatyti kaimus sujungsiantį stalą kilo jaunimui – juk būtent prie stalo kaimynai susėsdavę, suartėdavę, pabendraudavę, net dainą užtraukdavę.
„Stalas – kaip tiltas iki kaimynų. O kas Šakynai arčiausia? Piktuižiai, kurie yra už keturių kilometrų. Sutapo dar ir tai, kad gegužės 31-oji – Europos kaimynų diena“, – sako ponia Sandra.
Moterys pasakoja, kad kone keturių kilometrų stalą Piktuižių ir Šakynos gyventojai statė tris savaites. Darbai nebuvo lengvi – dėl nelygaus reljefo kai kur stalo kojas teko patrumpinti, o kai kur ir sprindį ar du pailginti. Be to, staigmenų nešykštėjo ir gamta – vėjas ne sykį stalą buvo nugriovęs ir sudaužęs į šipulius, teko atstatytus sudaužytas atkarpas, nes siekiant rekordo negali likti nė mažiausio neužpildyto tarpelio.
Medieną stalui rekordininkui pagaminti bendruomenėms padovanojo Šiaulių UAB „Maudis“ – sutarta, kad po renginio viskas bus grąžinta bendrovei ir panaudota verslui – pirtims ir kubilams gaminti.
