Naujausios
Dovana, sverianti dešimt tonų
Kelmės rajone Kražių seniūnijoje gyvenantis ūkininkas Antanas Andrulis dovanoja dešimt ir daugiau tonų sveriančius akmenis, kurių jo dirbamoje žemėje ir pievose koks dvidešimt. Neįprastą dovaną „išprašyti“ iš žemės reikia pačiam.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Peizažas su akmenimis
Paslaptinga spalvotais medžiais apaugusi sodyba šalia kelio į Kražius. Čia, Dausiniškės kaime, gyvena Antano tėvai. Jie dirba 27 hektarus žemės. Antanas jiems padeda. Kitoje plento pusėje kelias veda į Pakalniškius. Čia paties Antano ūkis. Jis dirba dešimt hektarų savos žemės.
Vedinas dukrele Antanas pasitinka tėvų ūkyje. Per čežančius margaspalvius lapus keliaujame prie klevų. Čia Antanas iš tėvų pievos parvežė kelis akmenis. Didįjį tempė dviem traktoriais. Atkasė, išjudino riedulį. Užnėrė lynus. Traktoriumi per pievas partempė ir paguldė po klevais. Visą dieną sugaišo.
Antanas matuoja — akmens aukštis pusantro metro. Kai apjuosė aplink — trys metrai šešiasdešimt centimetrų. Tas akmuo sveria apie dešimt tonų.
Per laukus keliaujame toliau. Į tėvų dirbamą žemę. Pieva. Toliau šviežiai išversti arimai. Lauko viduryje — duobė. Atkasti dar du didžiuliai akmenys. Guli tarp arimų lyg kokie banginiai. Vienas beveik dviejų metrų ilgio ir keturių metrų storio. Kitas kiek mažesnis. Antanas pasakoja aręs dirvą ir pajutęs, jog plūgai atsitrenkia į kažkokį kietą daiktą. Užsmeigęs toje vietoje pagaliuką. Vėliau pakasęs dirvą — visai paviršiuje tūno du milžinai. Dar nesugalvojo, kaip juos iš dirvos „išprašyti“. Atkasė, paliko dirvoje duobę. Geriau tos vietos nedirbti ir negadinti technikos.
Palaukėje keli iš dirvos ištraukti akmenys. Vienas dar didesnis už dirvoje gulintį. Su jais Antanas sako irgi vargęs kelias dienas. Bet negaila vargo. Jeigu kam reikia, tegu visus akmenis pasiima.
Postūmis
Antanas Andrulis į redakciją kreipėsi „Šiaulių krašte“ perskaitęs publikaciją “Ūkininkas neleido pavogti savo akmens.“ Aprašyta situacija nutiko toje pačioje Kražių seniūnijoje, kur Antanas gyvena. Vienas ūkininkas iš kito ūkininko žemės išvilko didžiulį akmenį, kurio prireikė išnykusiam kaimui įamžinti. Akmens savininkas pagal vilkimo žymes pasivijo jo riedulį bevelkantį kolegą. Jo veiksmą įvardijo kaip vagystę ir pranešė policijai. Už turtą jam buvo atlyginta. Tačiau akmens savininkas guodėsi sulaukęs visokiausių komentarų. Kai kurie žmonės smerkę ne tą, kuris be atsiklausimo akmenį išvežė, o akmens savininką. Esą vanduo ir akmuo nėra turtas.
Vietovės, kur ūkininkauja Andruliai, žemė turtinga akmenimis. Netoliese yra ir Vileikių kaimas, kuriame stovi iš žemės išplėštas gamtos paminklas Kriaučiaus akmuo — trečias pagal dydį Lietuvoje ir sveriantis per šešis šimtus tonų.
Dideli akmenys Lietuvoje gerbiami nuo seno. Pagonybės laikais ant akmenų atnašautos aukos. Rieduliai apipinti legendomis ir padavimais. Šiuo metu taip pat daugelis stambiųjų riedulių paskelbti gamtos paminklais, saugomais valstybės.
Mažos teritorijos, kuriose susikaupę daug akmenų, vadinamos riedulynais. Rieduliai gali susidaryti upių vagose. Srovė gali atskelti arba nuzulinti didelį akmenį. Kiti rieduliai gali būti sunešti ledyno. Didieji rieduliai susidarę iš tvirtos motinininės uolienos, kuri atsparesnė mechaniniam poveikiui. Todėl per laiką nesuskaldomi, išlieka viename didžiuliame luite.
MILŽINAS: Daugelis Andrulių žemėse esančių riedulių didesni už dukrelę. O pastatyti ūgiu jie lenktų ir suaugusį žmogų.
DRAUGYSTĖ: Akmuo ir žmogus — neatsiejami. Akmuo lyg gyvas painiojasi žmogui po kojomis. Ir žmogus pasiima akmenį. Mūrija pamatus. Stato namus. Tveria tvoras. Įamžina žmones ir kaimus. Antanas Andrulis su dukrele nuėję į laukus visuomet aplanko iš dirvos išprašytus akmenis.
PEIZAŽAS: Medis ir akmuo — ne tik peizažo detalės. Medis žmogų šildo. Akmuo įskelia ugnį.
SLĖPTUVĖ: Žemė šiems milžinams dešimtmečius atstojo slėptuvę.
RIEDULIAI: Riedulių nuklotame lauke sudygo žiemkenčiai.
Autorės nuotr.