Amžinybėn išėjo šachmatų legenda

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Anicetas Uogelė (1933–2020) iki paskutinių dienų buvo aktyvus šachmatų bendruomenės narys.
Balandžio 20 dieną mirė šachmatų patriarchas Anicetas Uogelė (1933–2020). Balandžio 12 dieną jam sukako 87-eri.

A. Uogelė – dukart Lietuvos čempionatų prizininkas, 22 kartus Šiaulių čempionas bei korespondencinių šachmatų vyresnysis tarptautinis meistras (SIM), tapęs ir Europos korespondencinių šachmatų čempionu.

Iš Žagarės kilęs A. Uogelė vaikystėje buvo sužalotas karo sprogmens.

„Kai tapau neįgalus, reikėjo surasti sritį, kur galėčiau būti stiprus“, – apie įsitraukimą į šachmatus prieš dvejus metus, minėdamas 85-metį, „Šiaulių kraštui“ sakė A. Uogelė.

Šachmatininkas, ir būdamas garbaus amžiaus, aktyviai žaidė – tapo daugkartiniu Lietuvos neįgaliųjų čempionu.

Šachmatai Anicetui Uogelei buvo neatsiejama gyvenimo dalis – be partijos prie virtualios šachmatų lentos su varžovais iš tolimiausių šalių nepraeidavo nė viena diena.

Paskutines pergales A. Uogelė iškovojo šių metų vasarį, nugalėjęs LNSF greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatuose.

Buvo ne tik aktyvus žaidėjas, bet ir šachmatų teisėjas bei publicistas, knygų „Europos taurė“ (1975 m.) ir Lietuvos sporto enciklopedija (2013 m.) bendraautoris. 1993 metais išleista jo knyga „Mano šachmatai“.

A. Uogelė buvo žinomas šachmatų teoretikas, vienas iš nedaugelio lietuvių, turintis savo vardu pavadintą debiutą – tai siciliškosios gynybos pagreitintojo drakono varianto atšaka 1. e4 c5 2. Žf3 Žc6 3. d4 cxd4 4. Žxd4 g6 5. Žc3 Rg7 6. Re3 Žf6 7. Rc4 O-O 8. Rb3 a5.

Komentarai

Vytautas Uogelė     Šeš, 2020-04-25 / 15:02
Amžinos ramybės Tau, mielas Anicetai ... Išėjai neįprastu visai žmonijai laikotarpiu. O aš su antros eilės pusbrolis. Vienoje Žagarės vidurinės mokyklos klasėje, kartais ir viename mokyklos suole kartu esame praleidę ne vienerius metus. Kartu gavome brandos atestatus. Puikiai mokeisi, o šachmatais kovojai visą gyvenimą. Paskutinį kartą matėmės, nuoširdžiai pasikalbėjome pereitų metų vasarą, kai atsitiktinai susitikome autobuse, važiuojančiame iš Šiaulių į Žagarę. Važiavau iš Vilniaus. Dabar likau vienas vyriokas iš nedidelės abiturientų laidos... Gilią užuojautą, stiprybės reiškiu Aniceto artimiesiems ne vien nuo savęs, bet ir nuo dar gyvų likusių klasiokų ir nuo paskutinės mūsų klasės auklėtojos Kazimieros Duraitės Arust, su kuria šiandien kalbėjausi telefonu. Kol plaks mumyse širdis, neužmiršime Tavęs. Aukščiausiasis, būk mums gailestingas!
Vytautas Uogelė     Šeš, 2020-04-25 / 15:14
Amžinos ramybės Tau, mielas Anicetai ... Išėjai neįprastu visai žmonijai laikotarpiu. O aš esu antros eilės pusbrolis. Vienoje Žagarės vidurinės mokyklos klasėje, kartais ir viename mokyklos suole kartu esame praleidę ne vienerius metus. Kartu gavome brandos atestatus. Puikiai mokeisi, o šachmatais kovojai visą gyvenimą. Paskutinį kartą matėmės, nuoširdžiai pasikalbėjome pereitų metų vasarą, kai atsitiktinai susitikome autobuse, važiuojančiame iš Šiaulių į Žagarę. Važiavau iš Vilniaus. Dabar likau vienas vyriokas iš nedidelės abiturientų laidos... Gilią užuojautą, stiprybės reiškiu Aniceto artimiesiems ne vien nuo savęs, bet ir nuo dar gyvų likusių klasiokų ir nuo paskutinės mūsų klasės auklėtojos Kazimieros Duraitės Arust, su kuria šiandien kalbėjausi telefonu. Kol plaks mumyse širdis, neužmiršime Tavęs. Aukščiausiasis, būk mums gailestingas!

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.