Fil­mo kū­rė­jai ban­do lo­py­ti iš­kar­py­tą at­min­tį

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Jū­ra­tė So­bu­tie­nė ir Sau­lius Pu­čins­kas pri­sta­tė fil­mą "At­min­ties til­tais. Šiau­lių žy­dų is­to­ri­jos met­raš­ti­nin­kas Lei­ba Lip­ši­cas" apie ži­no­mą šiau­lie­tį, kraš­to­ty­ri­nin­ką, Šiau­lių ge­to, Dac­hau kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­los ka­li­nį.
Šiau­lių Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je pri­sta­ty­tas pu­sės va­lan­dos fil­mas "At­min­ties til­tais. Šiau­lių žy­dų is­to­ri­jos met­raš­ti­nin­kas Lei­ba Lip­ši­cas". Tai – pa­sa­ko­ji­mas apie ži­no­mą šiau­lie­tį, kraš­to­ty­ri­nin­ką, su­kau­pu­sį ar­chy­vą apie žy­dų is­to­ri­ją, jų li­ki­mą. Fil­mo au­to­riai – Jū­ra­tė So­bu­tie­nė ir Sau­lius Pu­čins­kas. Lei­bą Lip­ši­cą (1925–2002) šiau­lie­čiai pri­si­me­na kaip vaikš­čio­jan­čią mies­to ir žy­dų kul­tū­ros en­cik­lo­pe­di­ją.

Kol dar gy­vi pri­si­mi­ni­mai

Jū­ra­tė So­bu­tie­nė sa­ko, kad Lei­bos Lip­ši­co is­to­ri­ja pri­si­min­ta neat­si­tik­ti­nai – šie­met mi­ni­mos 75-osios Šiau­lių ge­to lik­vi­da­vi­mo me­ti­nės.

1941 me­tų rugp­jū­čio 15 die­ną L. Lip­ši­cas, še­šio­lik­me­tis jau­nuo­lis, su šei­ma pa­te­ko į Šiau­lių ge­tą. Dir­bo bu­vu­sia­me Chai­mo Fren­ke­lio odų per­dir­bi­mo fab­ri­ke iki 1944 me­tų lie­pos mė­ne­sio, kai jie bu­vo iš­vež­ti į Štut­ho­fo kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą. Vė­liau L. Lip­ši­cas su tė­vu pa­te­ko į Da­chau, ma­ma ir bro­lis li­ko Štut­ho­fe. 1945 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį iš Da­chau kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­los Aust­ri­jos link va­ro­mus ka­li­nius iš­va­da­vo ame­ri­kie­čių ka­riai. Nors L. Lip­ši­co tė­vas bu­vo iš­lais­vin­tas, ne­tru­kus mi­rė Da­chau. Bro­lis ir ma­ma žu­vo Štut­ho­fe. Į Lie­tu­vą L. Lip­ši­cas grį­žo vie­nas.

Fil­mo kū­rė­jai apie L. Lip­ši­cą pa­sa­ko­ja, kaip apie žmo­gų, ku­ris rin­ko po ga­ba­lė­lį iš­dras­ky­tą žy­dų is­to­ri­ją, sie­kė, kad nie­kas ne­bū­tų pa­mirš­ta. Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nės met­raš­ti­nin­kas, prieš­ka­rio, ka­ro me­tų žy­dų is­to­ri­jos ir kul­tū­ros ty­ri­nė­to­jas sau­go­jo nu­žu­dy­tų­jų at­mi­ni­mą.

J. So­bu­tie­nė sa­ko, kad L. Lip­ši­cas yra žmo­gus, ku­rį bū­ti­na įam­žin­ti, "kol dar yra gy­vų, ku­rie jį at­si­me­na, nes praeis dar de­šimt me­tų ir ne­be­bus kam pa­pa­sa­ko­ti".

Sau­lius Pu­čins­kas bu­vo nu­ste­bęs, kad be­veik nė­ra fil­muo­tų po­kal­bių su L. Lip­ši­cu. Jam gy­vam esant bu­vo ga­li­ma tiek daug pa­klaus­ti ir nu­fil­muo­ti! Kū­rė­jams te­ko pa­si­nau­do­ti Didžd­va­rio gim­na­zi­jos moks­lei­vių fil­muo­ta me­džia­ga, ku­rio­je L. Lip­ši­cas pa­sa­ko­ja apie Šiau­lių ge­tą.

Jū­ra­tė – gi­dė, su ko­le­ga ves­da­ma eks­kur­si­jas "Žy­dų pa­vel­das", dau­giau­sia re­mia­si L. Lip­ši­co su­rink­ta me­džia­ga, jo pa­sa­ko­ji­mais.

Jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja – vi­sos žy­dų bend­ruo­me­nės is­to­ri­ja.

"Auš­ros" mu­zie­ju­je sau­go­mas 2002 me­tais L. Lip­ši­co per­duo­tas jo su­kaup­tas ar­chy­vas "Su­šau­dy­tas Šiau­lių žy­dų pa­sau­lis 1941–1944 m.". Šia­me ar­chy­ve yra 24 by­los apie Šiau­lių ir Lie­tu­vos žy­dų is­to­ri­ją, kul­tū­rą, pra­mo­nę, pre­ky­bą, so­cia­li­nį, eko­no­mi­nį gy­ve­ni­mą. Rin­ki­ny­je gau­su at­si­mi­ni­mų apie Ho­lo­kaus­tą, su­kaup­ta in­for­ma­ci­ja apie žy­dų gel­bė­to­jus. Ke­lis tūks­tan­čius la­pų jis dau­giau­sia su­ra­šė sa­vo ran­ka. Jis dir­bo iki pa­sku­ti­nės gy­ve­ni­mo die­nos. Pas­ku­ti­nis jo dar­bas – iš­vers­ti Jo­kū­bo Fren­ke­lio at­si­mi­ni­mai apie tė­vą Chai­mą Fren­ke­lį, pub­li­kuo­ti už­sie­ny­je ji­diš kal­ba.

Daug me­džia­gos L. Lip­ši­cas pa­tei­kė Iz­rae­ly­je įkur­tam Tau­tos at­mi­ni­mo ins­ti­tu­tui "Yad Vas­hem", Ho­lo­kaus­to au­kų ir did­vy­rių at­min­ties mu­zie­jui.

"Jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja – vi­sos žy­dų bend­ruo­me­nės is­to­ri­ja, – sa­ko Jū­ra­tė. – Kai po stu­di­jų grį­žau į Šiau­lius, čia žy­dų bend­ruo­me­nė bu­vo ką tik įsi­kū­ru­si. Da­ry­da­vo­me re­por­ta­žus te­le­vi­zi­jai. Pa­me­nu žy­dų bend­ruo­me­nės na­muo­se bend­ra­vau su L. Lip­ši­cu ir su­pra­tau, kad su juo ne­ga­liu dis­ku­tuo­ti is­to­ri­nė­mis te­mo­mis ne­tu­rė­da­ma ži­nių, nes la­bai grei­tai  pa­dės į vie­tą. Jis la­bai nu­ste­bo, kad aš ne­skai­tau vo­kie­čių kal­ba."

Kaip bū­tų su­si­klos­tęs li­ki­mas?

Ku­riant fil­mą ma­žiau­siai pa­vy­ko at­skleis­ti L. Lip­ši­co, kaip dvie­jų sū­nų tė­vo po­rtre­tą.

"Jis tur­būt dau­giau sa­vęs ati­duo­da­vo ki­tiems. Pa­dė­da­vo čia at­va­žia­vu­siems žy­dų pa­li­kuo­nims ras­ti ar­ti­mų­jų pėd­sa­kus, ra­šė laiš­kus dėl jų tur­to grą­ži­ni­mo, bet šei­mo­je Lei­ba Lip­ši­cas net apie kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą be­veik ne­kal­bė­jo", – sa­ko Jū­ra­tė.

Fil­mas dau­giau­sia re­mia­si mu­zie­ji­nin­kų, žy­dų bend­ruo­me­nės pri­si­mi­ni­mais apie šį iš­skir­ti­nį, bet la­bai kuk­liai gy­ve­nu­sį žmo­gų. Daž­nai jis pri­si­me­na­mas kaip karš­tas, net ka­te­go­riš­kas žmo­gus, bet su la­bai ge­ru hu­mo­ro jaus­mu.

Sim­bo­liš­ka, kad fil­mas apie jį bu­vo pri­sta­ty­tas Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je.

"Jo tė­vas Mor­du­chas Lip­ši­cas bu­vo Chai­mo Fren­ke­lio odų per­dir­bi­mo fab­ri­ko vy­riau­sia­sis bu­hal­te­ris, pro­ku­ris­tas. Kai Jo­kū­bas Fren­ke­lis bū­da­vo už­sie­ny­je, jis ad­mi­nist­ra­vo vi­są fab­ri­ką. Įdo­mu, kaip jo gy­ve­ni­mas bū­tų su­si­klos­tęs? Au­go in­te­li­gen­tų šei­mo­je – ma­ma Es­te­ra Ra­bi­na­vi­čiū­tė bu­vo mo­ky­to­ja, pri­va­čios žy­dų pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė. L. Lip­ši­cas mo­kė­si žy­dų mo­kyk­lo­je, vė­liau – Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­jo­je. Tė­vai jį lei­do anks­čiau į mo­kyk­lą, to­dėl bū­da­mas še­šio­li­kos jis jau bu­vo iš­pru­sęs žmo­gus, tė­vai į jį bu­vo daug įdė­ję", – pa­sa­ko­ja Jū­ra­tė.

S. Pu­čins­kas sa­ko, kad žy­dų pa­vel­do ženk­lų po ka­ro bu­vo iš­li­kę dau­giau: "Bu­vo pa­sta­tų, gra­žiau­sių si­na­go­gų. Kas kad be lan­gų, bet ne­rei­kė­jo jų griau­ti."

"Pa­ti žy­dų bend­ruo­me­nė au­go ne­ži­no­da­ma nei sa­vo kul­tū­ros, nei pa­pro­čių, – sa­ko Jū­ra­tė. – Iš jų tai bu­vo atim­ta, re­li­gi­nių tra­di­ci­jų per­da­vi­mas nu­kirs­tas iš­žu­dant vy­res­nią­ją kar­tą. Da­bar jie pa­tys vis­ko mo­ko­si. Jų šven­tės su­grį­žo su Nep­rik­lau­so­my­bės at­kūri­mu."

Jū­ra­tė, praė­ju­sią va­sa­rą ve­du­si eks­kur­si­ją apie Są­jū­dį ir ro­ko mar­šus, pri­si­mi­nė, kad Šiau­lių są­jū­die­čiai, ko ge­ro, vie­nin­te­liai tu­rė­jo tur­to – Są­jū­džio spau­dos kios­ką, ku­rį sta­tė vie­nas iš žy­dų bend­ruo­me­nės atstovų La­za­ris So­lo­vei­či­kas.

Pra­ras­ta bend­ros is­to­ri­jos da­lis

Žy­dų pa­vel­das, jų is­to­ri­ja – da­lis mies­to is­to­ri­jos, sa­ko fil­mo kū­rė­jai.

"Vie­na­me laiš­ke Lei­ba Lip­ši­cas ra­šo, kad Šiau­liuo­se yra gy­ve­nę iki 16 tūks­tan­čių žy­dų, – pa­sa­ko­ja J. So­bu­tie­nė – Kai jų ne­li­ko, ne­li­ko ir da­lies mies­to is­to­ri­jos. Da­bar, kai va­žiuo­ju per Lie­tu­vą, ma­tau nuo­ro­das į žy­dų žu­dy­nių vie­tas, Štet­lą, o Šiau­liuo­se to nė­ra. Išs­ky­rus Fren­ke­lių gat­vę. Ar žy­dų bend­ruo­me­nė tu­rė­tų rū­pin­tis len­te­lių iš­ka­bi­ni­mu? Juk tai mies­to da­lis."

Ją ste­bi­na, kad ve­dant eks­kur­si­jas apie žy­dų pa­vel­dą Šiau­liuo­se, žmo­nės be­veik nie­ko ne­ži­no. "At­ro­do, kad jiems vis­kas nau­ja, o aš juk ži­nau tik ma­žą da­le­lę tos is­to­ri­jos. Toks jaus­mas, kad mums kaž­kas iš­kar­pė at­min­tį", – ste­bi­si Jū­ra­tė.

Koks to­li­mes­nis fil­mo apie L. Lip­ši­cą ke­lias? Sau­lius sa­ko, kad jis bus pa­ro­dy­tas per "In­fo TV". Fil­mas pa­pil­dys ir žy­dų bend­ruo­me­nės ar­chy­vus.

Fil­mo au­to­riai dar yra pa­ren­gę ke­tu­rių da­lių lai­dų cik­lą te­le­vi­zi­jai apie Šiau­lių žy­dus. Jį pla­nuo­ja pa­ro­dy­ti ru­de­nį.

Susijusios naujienos