Naujausios
"XX a. vidurys buvo vienas kraupiausių mūsų istorijoje, tačiau kaltės šešėlis dar iki šiandien klaidžioja ir nesuranda reikiamo adresato. Tad svarbu išsaugoti gyvą praeities atminimą, nes be tiesos ir atminimo negali būti susitaikymo", – iškilmingame minėjime Seime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, sakė A. Gumuliauskas.
Savo kalboje Seime jis pateikė žiaurią statistiką. Iki didžiojo trėmimo 1941 m. birželio 14 d. sovietai suėmė 6 606 žmones, tai nebuvo vien lietuviai. Lietuvių buvo 3 835, 1 664 – lenkai, 334 – žydai, 262 – rusai, 93 – baltarusiai, 58 – kitų tautybių asmenys. Išvežtieji į Sovietų Sąjungos gilumą atsidūrė Archangelsko srities, Komijos, Karelijos lageriuose, Gorkio kalėjime, Norilske ir kitur.
Pasak A. Gumuliausko, masinio trėmimo akcija Lietuvoje prasidėjo birželio 14 d. 2–4 val. ir oficialiai truko iki 18 d., nors iš tikrųjų ešelonai buvo formuojami ir siunčiami už krašto ribų iki pat birželio 22 d.
"Tremtiniai buvo grūdami į gyvulinius vagonus ir išvežami į nežinią, iš kurio daugelis taip ir negrįžo. Trėmė ne tik lietuvius. Tarp tremtinių lietuviai sudarė 71,6 proc., žydai – 12,5 proc., lenkai – 11,4 proc., rusai – 1,1 proc., nežinomos tautybės – 3,4 proc. Kraupu, kad tarp sovietų priešų atsidūrė ir daugybė vaikų. Beveik pusei to birželio tremtinių nebuvo ir šešiolikos. Okupantai nesigailėjo net nevaikštančių kūdikių – gyvuliniuose vagonuose atsidūrė 556 vaikai iki vienerių metų amžiaus. Kas trečias iš jų netrukus mirė nuo šalčio, bado ir ligų", - sakė A. Gumuliauskas.
Kalbėdamas apie sovietų okupacijos laikotarpį, kurį šiandien dažnai vadiname neutraliai – sovietmečiu, parlamentaras sakė, kad tai "keistas terminas, sudarantis galimybę suvelti visą mūsų nelaisvės istorijos paveldą, kuriame kaip niekad daug pralieta kraujo".
