Gedulo ir vilties diena skatina nepamiršti

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Bu­vęs par­ti­za­nas Juo­zas Mo­cius Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jai Vir­gi­ni­jai Šiukš­čie­nei per­da­vė ke­tu­rių bro­lių Mo­cių as­mens do­ku­men­tus.
Va­kar Ge­du­lo ir vil­ties die­nos mi­nė­ji­mas pra­si­dė­jo li­kus mi­nu­tei iki vi­dur­die­nio vi­suo­ti­ne ty­los mi­nu­te. Prie Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro iki vė­ly­vo va­ka­ro bu­vo skai­to­mos iš­trem­tų­jų pa­var­dės. Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je ati­da­ry­ta pa­ro­da, va­ka­rop trem­tis tra­di­ciš­kai pri­si­min­ta prie ge­le­žin­ke­lio ram­pos. Mi­nė­ji­mai bai­gė­si šv. mi­šio­mis ir kon­cer­tu Šiau­lių ka­ted­ro­je.

Šie­met su­kan­ka 78 me­tai nuo ma­si­nių trė­mi­mų pra­džios. Ge­du­lo ir vil­ties die­na Lie­tu­vo­je mi­ni­ma tris­de­šim­tą kar­tą.

Va­kar prie Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro nuo 13 va­lan­dos bu­vo skai­to­ma 10 000 trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių pa­var­džių bei li­ki­mų: vy­ko tra­di­ci­ja tam­pan­ti at­min­ties ak­ci­ja "Iš­tark, iš­girsk, iš­sau­gok". Grį­žo. Neg­rį­žo. Li­ki­mas ne­ži­no­mas. Šie žo­džiai ly­dė­jo iš­tar­tas pa­var­des.

Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je mi­nė­ji­mas pra­si­dė­jo Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro cho­ro "Trem­ti­nys" (va­do­vas Ro­mas Pe­če­liū­nas) su­gie­do­ta "Tau­tiš­ka gies­me".

Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Šiau­lių fi­lia­lo pir­mi­nin­kė Va­le­ri­ja Jo­ku­baus­kie­nė pri­mi­nė, kad prieš 78 me­tus to­kiu lai­ku žmo­nės jau bu­vo nu­vež­ti į ge­le­žin­ke­lio sto­tis ir krau­na­mi, grū­da­mi į pre­ki­nius va­go­nus.

"1941 me­tų bir­že­lio 14 die­na – Lie­tu­vos kan­čios pra­džia, Lie­tu­vos Gol­go­tos ke­lio pra­džia", – sa­kė bu­vu­si trem­ti­nė.

Neg­rį­žu­sius V. Jo­ku­baus­kie­nė pa­kvie­tė pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te.

"Ne­pa­mirš­ki­me, bet at­leis­ki­me", – pa­ra­gi­no V. Jo­ku­baus­kie­nė.

Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos va­das di­mi­si­jos ka­pi­to­nas Juo­zas Mo­cius, vie­nas iš sep­ty­nių Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio par­ti­za­nų, šie­met įver­tin­tų "Lais­vės pre­mi­ja", "Auš­ros" mu­zie­jui pa­do­va­no­jo Mo­cių šei­mos sū­nų, ko­vo­ju­sių už lais­vę, as­mens do­ku­men­tus. Trys bro­liai Mo­ciai bu­vo ka­riai sa­va­no­riai, vie­nas – lais­vės ko­vų da­ly­vis.

Lie­tu­vos ypa­tin­go­jo ar­chy­vo LKP do­ku­men­tų sky­riaus ve­dė­ja Ni­jo­lė Mas­laus­kie­nė pri­sta­tė pa­ro­dą "Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio Ta­ry­bos 1949 m. va­sa­rio 16 d. dek­la­ra­ci­ja ir jos sig­na­ta­rai".

Lie­tu­vos ypa­tin­go­jo ar­chy­vo pa­reng­tą pa­ro­dą su­da­ro 9 sten­dai, skir­ti Dek­la­ra­ci­jai ir ją pa­si­ra­šiu­siems 8 sig­na­ta­rams: LLKS Ta­ry­bos Pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­kui Jo­nui Že­mai­čiui-Vy­tau­tui, Adol­fui Ra­ma­naus­kui-Va­na­gui, LLKS Ta­ry­bos Pre­zi­diu­mo pir­ma­jam pa­va­duo­to­jui, Ta­ry­bos na­riams Alek­sand­rui Gry­bi­nui-Faus­tui, Vy­tau­tui Gu­žui-Kar­dui, Juo­zui Ši­bai­lai-Me­rai­niui, Bro­nis­lo­vui Lie­siui-Nak­čiai, Leo­nar­dui Gri­go­niui-Už­pa­liui, Pet­rui Bart­kui-Žad­gai­lai.

Dek­la­ra­ci­ja – kons­ti­tu­ci­nės reikš­mės Lie­tu­vos vals­ty­bės do­ku­men­tas, ku­rio vie­nin­te­lis ži­no­mas ori­gi­na­lus eg­zemp­lio­rius sau­go­mas Lie­tu­vos ypa­tin­ga­ja­me ar­chy­ve.

Pa­ro­do­je – ir ke­le­tas uni­ka­lių Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jaus eks­po­na­tų: LLKS lei­di­nys "Prie ry­man­čio Rū­pin­to­jė­lio", par­ti­za­nų rė­mė­jos Ju­li­jo­nos Mik­niū­tės-Pet­rė­nie­nės už­ra­šų kny­ge­lė, par­ti­za­nų rė­mė­jos Te­re­sės Mik­niū­tės-Gri­ga­liū­nie­nės svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kai, gau­ti nuo par­ti­za­no Lau­ry­no Min­gi­lo-Džiu­go.

Dar vie­nas eks­po­na­tas – par­ti­za­nų žie­das su Vy­ti­mi, 2016 me­tais su­ras­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, par­ti­za­nų kau­ty­nių vie­to­je Už­pel­kių miš­ke vyk­dant ar­cheo­lo­gi­nius žval­gy­mus (va­do­va­vo ar­cheo­lo­gas Ge­di­mi­nas Pet­raus­kas).

Neat­me­ta­ma, kad žie­das ga­lė­jo pri­klau­sy­ti sig­na­ta­rams Bro­niui Lie­siui-Nak­čiai ar­ba Pet­rui Bart­kui-Žad­gai­lai, žu­vu­siems 1949 me­tų rugp­jū­čio 13 die­ną Už­pel­kių mū­šy­je.

Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų su­va­žia­vi­mas vy­ko 1949 me­tų va­sa­rio 2–22 die­no­mis Pri­si­kė­li­mo apy­gar­do­je, Mi­nai­čių kai­me, Mik­nių so­dy­bo­je įreng­ta­me bun­ke­ry­je.

Ren­gi­nio da­ly­viai pa­ma­tė fil­muo­tus am­ži­nin­kų at­si­mi­ni­mus apie par­ti­za­nų su­va­žia­vi­mą. Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jui įteik­tas CD su su­skait­me­nin­ta J. Že­mai­čio-Vy­tau­to bau­džia­mo­sios by­los me­džia­ga.

Ge­du­lo ir vil­ties die­nos tra­di­ci­ja Šiau­liuo­se – mi­nė­ji­mas prie ge­le­žin­ke­lio ram­pos. Tai – vie­ta, iš ku­rios į trem­tį pa­ju­dė­jo žmo­nių pri­grūs­ti va­go­nai.

Mi­nė­ji­me "Iš­gy­ve­nę is­to­ri­ją" trė­mi­mai pri­si­min­ti mu­zi­kos kū­ri­niais ir kal­bo­mis.

Ren­gi­niui pa­si­bai­gus į Gin­kū­nų ka­pi­nes, Su­ki­lė­lių kal­ne­lį ir Sa­va­no­rių ka­pus nu­vež­tos trem­ti­niams skir­tos gė­lių puokš­tės.

Va­ka­re Šv. Apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ro­je au­ko­tos šv. mi­šios. Po jų vy­ko kon­cer­tas.

Ge­du­lo ir vil­ties die­nos iš­va­ka­rė­se P. Vi­šins­kio aikš­tė­je bu­vo už­deg­tos žva­ku­tės – vy­ko Juo­do­jo bir­že­lio at­mi­ni­mo ak­ci­ja "Lais­vės švie­sa".