Naujausios
Žemė smulkiam ūkininkui tampa neįperkama
Grūdų ir pieno žaliavos kainos praėjusį rudenį nukrito perpus, tačiau žemės nuoma ir pati žemė nepinga. Tuo įsitikino Kelmės rajono Mockaičių kaimo ūkininkas Algis Paliulis, už žemės nuomą sumokėjęs 15 tūkstančių litų. Vieno hektaro nuoma padidėjo apie pusšimčiu litų. O geresnės žemės šiuo metu neįmanoma įpirkti.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nuoma — du šimtai litų
Algis Paliulis sako vien už žemės nuomą praėjusiais metais sumokėjo 15 tūkstančių litų. Nuomos kaina pakilo — už hektarą prašoma po 200 litų. Tiesa, žemė aplink Mockaičius nebloga. Jos našumas siekia 45 balus. A. Paliulis dirba 180 hektarų, tačiau nuosavos turi tik 23 hektarus.
Ūkininkavimo pradžioje už nuomą reikėdavo mokėti tik po septyniasdešimt litų. Kuriant ūkį žemės daug nepirko, nes buvo kitų išlaidų. O dabar hektarą savininkai siūlo už 6300 litų. „Neįperku, — prisipažįsta ūkininkas. — Neįmanoma įpirkti su šiandieninėmis pajamomis iš ūkio!“
A. Paliulis augina žirnius, miežius, kvietrugius, rapsą. Tik „nuo kombaino“ parduodamas javus ūkininkas gavo po 500 litų už toną. “Nuo kombaino“ pardavė nedaug — tikėjosi, gal pabrangs. O javai vėliau tik pigo. Iš karto pinigus gavo tik už tuos grūdus, kuriuos pardavė kiaulių kompleksams. “Viduklės grūdai“ iki šiol skolingi 14 tūkstančių litų.
Kaina palyginti su praėjusiais metais, kai už toną mokėjo po 800 litų, sumažėjo perpus ir daugiau. Negana to, ir tuos pinigus ėda infliacija.
Apie pabrangusią žemės nuomą kalba ir kitų vietovių ūkininkai. Kai kurie už hektarą moka po pusantro šimto litų, tačiau deklaruoti pasėlių ar ganyklų negali. Deklaruoja ir išmokas pasiima patys žemės savininkai.
Nebeliko konkurencijos
Mockaičių kaimo ūkininkas A. Paliulis laiko devynias karves. Pieną parduoda Kelmės pieno centrui, dabar perėjusiam į Vilkyškių pieninės globą. Už litrą žaliavos ši pieninė ūkininkui moka po 35 centus. Pernai tuo pačiu metu mokėjo po 80 centų. Šiemet atsiskaitymai už pieną vėluoja. Ūkininkas dar negavo pinigų už sausio mėnesį parduotą pieną.
Dauguma Mockaičių žmonių laiko po dvi — tris karves, ir pinigai už pieną yra vienintelis jų pajamų šaltinis. Jiems vėluojantys pinigai — dar didesnė problema.
Pieno surinkimo punktą Mockaičiuose buvo pastačiusi ir „Pieno žvaigždžių“ bendrovė. Tačiau tuo metu Kelmės pieninė gerai mokėjo, ir beveik visi žaliavą pardavė šiai bendrovei. “Pieno žvaigždės“ savo namelį, kuriame buvo įsikūręs pieno punktas, išsivežė. Nebeliko nei konkurencijos, nei alternatyvos žemdirbiams.
Šiuo metu Algiui Paliuliui pieno ūkis beveik neduoda naudos. Kai kurie ūkininkai jau nebekontroliuoja karvių. A. Paliulis dar netaupo gyvulių sąskaita. Be to, kontrolieriai suženklina jaunuklius. Tačiau investicijoms į pieno ūkį jau tenka leisti santaupas.
„Pjaus“ mokesčiai
Paliulių ūkis vasarą samdo du darbininkus. Žiemą juos atleidžia, nes išlaikyti nors ir už minimalų atlyginimą per žiemą būtų sunku. Už juos reikia mokėti „Sodrai“.
Sau pensijos ūkyje Paliuliai nekaupia. Eina dirbti. Algis puse etato dirba sargu Mockaičių pagrindinėje mokykloje. Jo žmona Eugenija tvarko ūkio buhalterinę apskaitą ir kasdien dirba mokykloje. Čia rūpinasi vaikų maitinimu. Taip pat — puse etato. Abu Paliuliai — agronomai, ilgą laiką dirbę kolūkyje.
Tačiau nuo šiol nepriklausomai nuo to, kad ūkininkas jau turi visą reikiamą darbo stažą ir dar dirba biudžetinėje įstaigoje, jis turės mokėti 800 litų „Sodrai“ ir nemažą sumą ligonių kasoms.
Jeigu šiemet būtų išlikusios pernykštės grūdų ir pieno kainos, ūkininkai Paliuliai sako būtų turėję ir pelno. Tada reikėtų mokėti valstybei pelno mokestį. Pelnas bus skaičiuojamas pagal europinio dydžio vienetą. Jeigu sieks 70 tūkstančių litų per metus, reikės mokėti pelno mokestį.
Lito duonai neprašys
Paliuliai turėjo kuklių planų patobulinti savo buitį, tačiau perpus sumažėjusios grūdų ir pieno kainos verčia nukelti svajones toliau į ateitį. Dabar svarbiausia išgyventi ir pasėti naują derlių.
A. Paliulis kas antrą dieną eina į mišką — ruošia malkas. Jas pardavęs prisiduria prie pajamų.
Ūkininkai dabar džiaugiasi neįlindę į bankus. Savo jėgomis susipirko visą reikalingą techniką. Turi keturis traktorius, kombainą, suomišką sėjamąją. Kai kurią techniką pirko naują, kai kurią seną. Skaičiavo, kada ji atsipirks.
Kai ardėsi kolūkis, Paliuliai paėmė turto ir už savo, ir už tėvų pajus. Turi dalį dirbtuvių, dalį sandėlio. Fermą įrengė rekonstravę ir padidinę savo tvartą.
„Niekada neišlaidavom. Todėl nemanau, kad bankrutuosiu. Ir duonai lito nereikės svetimų prašyti.“
Sukūrę ūkį Paliuliai sukūrė darbo vietą savo jaunėliui sūnui Andriui, kuris studijuoja miškininkystę. Vyresnysis Donatas jau baigė tą pačią specialybę. Bet į ūkį negrįžo. Gavo darbo Kaune.
VILTIS: Mockaičių kaimo ūkininkas Algis Paliulis viliasi, jog įveiks sunkumus. Tik ilgiau reikės taupyti.
JAVAI: Praėjusio derliaus grūdai pigo perpus.
ŽEMĖ: Nors žemės ūkio produkcija ir pieno žaliava nupigo, žemė dar pabrango.
KOMPENSACIJA: Nupigus žemės ūkio produkcijai, lėšas ateinančiai sėjai kai kurie ūkininkai taupo kirsdami savo miškus, ruošdami malkas ir jas pardavinėdami.
Autorės nuotr.